Paneriuose vainikai padėti prie žuvusių lenkų, žydų genocido aukų ir fašistinio teroro aukoms atminti skirtų paminklų, prisimenant ir pagerbiant žuvusius karius bei civilius žmones.

1941-1944 metais Paneriuose hitlerininkai ir su jais kolaboravę Lietuvos šaulių sąjungos būriai nužudė apie 70 tūkst. žydų, apie 20 tūkst. lenkų ir apie 10 tūkst. sovietų belaisvių.

Antakalnio kapinėse žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas padedant gėlių prie Nežinomo kareivio kapo, Lietuvos kario kapo ir prie paminklo „Pieta“.

Ceremonijoje dalyvavo ambasadoriai, gynybos atašė, tarp kurių buvo ir Lenkijos Respublikos Ambasadorius Jarosław Czubiński. Žuvusiuosius pagerbė europarlamentaras, LLRA-KŠS lyderis Valdemar Tomaševski, Seimo narys, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Michal Mackevič, Vilniaus apskrities Armijos Krajovos klubo sekretorius Edmund Šot.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai pagerbė žuvusiuosius ir kitose atminimo vietose, taip pat ir Kriaučiūnuose. 1944 m. liepos 13-ąją būtent Kriaučiūnuose įvyko paskutinis ir vienas didžiausių Armijos Krajovos mūšių su miestą paliekančia reguliaria vokiečių kariuomene. Mūšis nusinešė 79 lenkų karių gyvybes, keliasdešimt dingo be žinios, dar keliasdešimt buvo sužeista. Mūšiuose vaduojant Vilnių nužudyta apie 500 Armijos Krajovos karių ir apie 900 rusų karių.