Lentos atidengimo ir pašventinimo iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, į kurias atvyko Šalčininkų rajono meras ir Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas Zdzislav Palevič, europarlamentaras ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemar Tomaševski, Lenkijos Respublikos ambasados konsulinio skyriaus antroji sekretorė Agnieszka Śnieżko, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič, direktoriaus pavaduotojas Juzef Rybak, administracijos vedėjai, seniūnai, mokyklų direktoriai bei Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirminininko pavaduotojai ir būrelių pirmininkai. Šventinę nuotaiką ir dvasią šv. Mišių metu palaikė folklorinis dainų ansamblis „Eišyščane“.
− Šiandien sugrįžtame praeitin, kad prisimintume sukilėlius ir Sausio sukilimą, kuris tapo nepriklausomybės kovų simboliu ir įtakojo daugelio kartų nepriklausomybės siekius. Šis sukilimas, nors pralaimėtas, buvo didelis ir drąsus protestas prieš caro valdžią, sutvirtinęs lenkų solidarumą, kai Lenkijos nebuvo Europos žemėlapyje. Sausio sukilimo istorijos puslapius užrašė ir Šalčininkų žemės gyventojai. Tarp 1200 susirėmimų ir tarp 200 tūkstančių sukilėlių buvo ir mūsų tėvynainių, kurie kovojo už mūsų laisvę prie Eišiškių, Dubičių, Lydoje, Rūdninkų girioje. Čia kovojo Liudvikas Narbutas ir Konstantinas Kalinauskas. Čia, šioje parapijoje gimė ir buvo pakrikštytas ir Boleslovas Kajetonas Koliška, vienas sukilimo vadų, kurio likimas parodo tų laikų žmonių didvyriškumą ir tragediją..., - sakė Zdzislav Palevič, lentos atidengimo iniciatorius.
Boleslavas Kajetonas Koliška gimė rugpjūčio 7 d. Karmoniškėse tuometinėje Butrimonių bažnyčioje, kur buvo pakrikštytas. Mokėsi Lydoje, paskui Vilniaus gimnazijoje. Maskvos universitete studijavo teisę. Priklausė studentų organizacijai „Ogół”. Už dalyvavimą studentų demonstracijose 1861 m. suimtas, 1861 m. pabaigoje emigravo. Kuneo (Italija) mieste baigė lenkų emigrantų karinę mokyklą. Sugrįžęs 1863 m. kovo mėn. netoli Kauno suorganizavo sukilėlių būrį, prie kurio prisidėjo B. Žarskio ir A. Norvaišos būriai, rinktinė pavadinta Dubysos pulku. Jo vadovaujamas pulkas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais kovėsi prie Aukštadvario (Kauno apskr.), prie Lenčių netoli Ažytėnų, prie Misiūnų netoli Ariogalos.
Z. Sierakausko įsakymu vadovavo sukilėlių kolonai – dviem batalionams ir raitelių daliniui, kuri kovėsi Biržų kautynėse. Pateko į nelaisvę, karo lauko teismo nuosprendžiu turėjo būti sušaudytas, tačiau Muravjovas pakeitė šį nuosprendį į pakorimą. Likimo valia Koliška buvo kariamas dukart. Apie jo likimą ir Butrimonių kraštą netrukus galėsime paskaityti Alvydos Antoninos Bajor ruošiamoje knygoje „Plikų medžių ir akmenų pasakojimai“ („Opowieści nagich drzew i kamieni“).
Atminimo lentą išdrožė lenkų liaudies skulptorius Ryšard Mazurek, įsteigė - Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius.
Beata Petkevič
