Po 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvoje įsigaliojo SSRS suverenitetas ir pilietybė. Rugpjūčio 25 d. priimta LTSR konstitucija, kuri galutinai turėjo pabaigti „teisėto įstojimo į SSRS spektaklį“. Šis pagrindinis įstatymas žinomas kaip „Stalino konstitucija“. Ji buvo 1936 m. SSRS konstitucijos kopija, tik šiek tiek atspindinti valstybės skirtingumą, tačiau tai išplaukė iš to, kad Lietuvoje dar nebuvo kolektyvizuoto žemės ūkio, nuosavybė nebuvo nacionalizuota, kitaip tariant kol nebus įgyvendinta Lietuvos sovietizacija konstitucija turėjo atspindėti šiokius tokius skirtumus nuo kitų Sovietų Sąjungos regionų.
Lietuva nebuvo klasikine okupuota valstybe, kaip, pavyzdžiui, per Antrąjį Pasaulinį karą Vokietijos okupuotos Lenkija ar Prancūzija. Ten įstatymai vokiečiams (okupantams) ir vietos gyventojams buvo skirtingu, okupantai turėjo privilegijų, tuo tarpu Lietuvoje sovietiniai įstatymai galiojo daugmaž vienodai visiems. Aišku rusakalbiai turėjo tam tikrą užnugarį Maskvoje ir dažnai būdavo geresnėje padėtyje.
