Projektas organizuojamas ruošiantis kitais metais švęsti 25-ąsias ypatingų įvykių metines, kai griuvo sienos ir Europa vėl susijungė.

"Gal turite trispalvę, Sąjūdžio ženkliuką, žemėlapį, mašinėle spausdintą kvietimą, troleibuso talonėlį, nešiojamąjį radijo aparatą, sudžiovintą gėlytę, dienoraščio įrašą, tautinę juostelę ar žaisliuką, kurį laikėte rankose tą atmintiną dieną? O gal nuotraukų, kuriose stovite susikabinę rankomis Baltijos kelyje arba įstrigę pirmoje Lietuvoje automobilių grūstyje? Visi šie suvenyrai yra svarbūs dokumentai, padedantys įamžinti unikalų istorinį įvykį, kurio dalyviai tuo metu buvome. Nes tai mes kūrėme istoriją", - skatina projekto iniciatoriai.

Baltijos šalių gyventojai gali atnešti nuotraukų, garso ir vaizdų įrašų, lankstinukų, laiškų, ženkliukų ir kitų atmintinų daiktų, kuriuos specialistų komanda padės nufotografuoti, užrašyti jų istoriją ir sukelti juos į interneto tinklalapį. Originalūs daiktai bus tuoj pat grąžinti žmonėms.

"Europeana 1989" siekia ne tik skaitmeninėje laikmenoje išsaugoti atmintinus dalykus, bet ir atkurti Baltijos kelią interneto žemėlapyje. Tie, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, kviečiami pridėti savo ar nufotografuoto atmintino daikto nuotrauką ir pažymėti tikslią savo buvimo kelyje vietą projekto interneto svetainėje.

"Europeanos" komunikacijos vadovas Džonas Purdėjus (Jon Purday) ragina Baltijos šalių gyventojus pasidalinti turimais prisiminimais.

"Tie, kas stovėjo Baltijos kelyje, tapo svarbių istorinių įvykių, pakeitusių Rytų Europos istoriją, dalyviais. Jūs turite kuo didžiuotis, ir mes esame laimingi, kad galime padėti jums surinkti bei išsaugoti svarbius prisiminimus", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Projekto ambasadorius Lietuvoje prof. Vytautas Landsbergis pažymėjo, jog Baltijos kelias yra vienas gražiausių įvykių Lietuvos kelyje į laisvę ir kartu nepaprastos žmonių brolybės apraiška.

"Tai dalykai, kurių visada stokosime, o šiandien gerokai stokojame. Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės per projektą mielai pasidalys savo prisiminimais su ateities kartomis visame pasaulyje. Juk labai daug žmonių, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, prisimena jį ir turi išsaugoję suvenyrų, atminimo ženklų. Tegul juos brangina, parodo vaikams, vaikaičiams. Tegul papasakoja", - ragino V. Landsbergis.

Lietuva - pirmoji stotelė, kurioje surinkimo dienos vyks rugpjūčio 9-10-ąją Seimo II rūmuose ir rugpjūčio 13 d. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Lietuvos gyventojai kviečiami atnešti nuotraukas ir daiktus, susijusius su Baltijos keliu, kurie čia pat bus skaitmeninami ir keliami į interneto tinklalapį www. europeana1989.eu.

Tie, kas negali atvykti į prisiminimų surinkimo dienas, gali patys įkelti savo prisiminimus internetu.

Projekto partnerė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Baltijos kelias buvo didžiausia taiki demonstracija istorijoje, kuri tęsėsi 600 km ir kurioje dalyvavo apie du milijonus žmonių. Tai taip pat buvo ypatinga paprastų žmonių akcija, kurią UNESCO įrašė į tarptautinį registrą "Pasaulio atmintis".