Jie prasidės Laisvės alėjoje, Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje, ten pat, kur daugiau nei prieš 40 metų suliepsnojo gyvas ugnies fakelas - žuvo R. Kalanta.
Muzikinio teatro sodelyje penktadienį numatyta Kauno technologijos universiteto studentų akcija "Laisvės paukščiai". Po jos kauniečiams čia pat, Laisvės alėjoje, klube "Siena", bus pristatyti Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos fotodarbų projektai "Šviesos grafiti", "Vienas prieš visus" ir Garliavos dailės mokyklos projektas "Piešiu laisvę" bei kiti moksleivių kūrybos darbai. Sodelyje koncertuos grupės "Korozija" ir "Reck4less".
Vakare R. Kalantos žūties metinių minėjimas persikels į Senosios prieplaukos amfiteatrą, prie Vytauto Didžiojo bažnyčios. Čia įvyks gyvo garso koncertas.
Muzikos ir menų festivalio "Rokas už laisvę" programoje numatyti ir šeštadienio koncertai Muzikinio teatro sodelyje bei Senojoje prieplaukoje.
Kitą savaitę, antradienį, šiame sodelyje vyks popietė, skirta R. Kalantos žūties metinėms paminėti. Vakare nuo namo Vilijampolėje, Panerių g. 34, kur kažkada gyveno R. Kalanta, startuos tradicinio bėgimo "Laisvės keliu" dalyviai, kurie bėgdami per tiltą pasieks Kauno senamiestį, o iš jo - Muzikinio teatro sodą.
1972 metų gegužės 14 dieną 19-metis vaikinas iš Vilijampolės R. Kalanta pačiame Kaune centre - sodelyje prie Muzikinio teatro - apsiliejo benzinu ir susidegino. Jis paaukojo savo gyvybę protestuodamas prieš sovietų okupaciją ir gindamas teisę gyventi laisvoje Tėvynėje. R. Kalantos užrašų knygelėje liko įrašas: "Dėl mano mirties kalta tik santvarka".
Šis įvykis nuaidėjo ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. R. Kalantos laidotuvės virto masiniu mitingu ir jaunimo riaušėmis Laisvės alėjoje, kurios buvo negailestingai tramdomos, pasitelkus gausias sovietų ginkluotąsias pajėgas.
Tačiau gyvu laisvės fakelu virtusio R. Kalantos auka, pasak istorikų, įžiebė aktyvesnį lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams. Tai tapo pamatu vėlesnei visų Lietuvos įvykių grandininei reakcijai, kuri galiausiai peraugo į Sąjūdžio judėjimą.
