Artimiausią parą Lietuvos orams įtakos turės aukšto slėgio sritis. Bus sausa, saulėta ir šilta, praneša meteo.lt.

Gamta karantino nežino: per dešimt dienų į Lietuvos jūrų muziejų atgabenta jau net 10 nusilpusių ruoniukų-pamestinukų iš Baltijos pajūrio. Aštuoni iš jų – patys silpniausi – gydomi improvizuotoje laboratorijoje: dviejose voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Trys specialistai dieną naktį budi prie šių nelaimėlių. Duoda vaistus, maitina, valo.

Šiandien per Lietuvą slinks šiltasis atmosferos frontas.

Aplinkos ministerija primena, kad karantino metu žvejojantieji turi laikytis saugaus, didesnio nei 2 metrų, atstumo iki kito asmens, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Siekiant kuo mažiau lankytis prekybos centruose, patariama įsigyti žvejybos leidimus elektroniniu būdu.

Pirmajam pavasario mėnesiui baigiantis, į Lietuvą plūstels šalčio banga.

Dažnai katės tualetas tampa didele bei nemalonia problema namuose. Kuomet katės šlapimo ir išmatų kvapas pasklinda kambariuose ir ima nemaloniai riesti nosį ne tik šeimininkui, bet ir užsukantiems svečiams, metas susirūpinti katės higiena. Ši problema išsprendžiama pasirenkant tinkamą kraiką. Svarbu žinoti, kuris produktas saugus bei efektyvus ir tinkamas jūsų augintiniui.

Įspėjimų, kad aplinkosaugininkai dirba ir karantino metu, paiso ne visi. Štai naktį iš kovo 25 į 26 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Trakų rajono Navos ežere sulaikė du žuvis badančius asmenis.

Aplinkos apsaugos agentūra nuo kovo 24 d. fiksuoja kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos padidėjimą visuose miestuose. Kovo 26 d. kietųjų dalelių KD10 koncentracija Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kėdainiuose viršijo paros ribinę vertę.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės, praneša PAGD. Vien per užpraėjusią parą tokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje. Gaisrų metu iš viso šalyje šiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus.

Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui atstovavusia „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų komisijos nare, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene.