Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 17–23 d. bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vasario 10–16 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek pakilo ir siekė 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę rodiklis buvo 1806 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga – sumažėjo.

Europoje daugėja mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejų.

Lenkijos atsakingos institucijos pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kad POL-Małopolskie regione užfiksuotas pavojingos Niukaslio ligos protrūkis paukščių ūkyje, ir tai jau 24-tas atvejis šalyje.

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) gruodžio pradžioje pranešė apie Demokratinėje Kongo Respublikoje užfiksuotą nežinomos kilmės ligos protrūkį, užfiksuotą Panzi vietovėje, Kvango provincijoje.

Istoriškai podagra buvo vadinama „karalių liga“. Buvo manoma, kad ją sukelia dažnas ir gausus mėsos ir alkoholio vartojimas, o tai sau leisti galėjo tik turtuoliai. Spėjama, kad šia liga sirgo tokios istorinės asmenybės kaip Makedonijos karalius Aleksandras I Didysis, JAV politikas Bendžaminas Franklinas, vokiečių kompozitorius Liudvikas van Bethovenas. Teigiama, kad L. van Beethovenas sirgo podagra kurdamas „Penktąją simfoniją“, tačiau nors liga kėlė jam daug skausmo ir diskomforto, tai nesumažino kompozitoriaus įkvėpimo ir kūrybos spindesio.

Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalaikį, svarbu nepamiršti gerti vandenį. Jo trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Viena iš tokių – vandens stygius gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo, o tai yra viena iš dažniausių aplinkybių, skatinančių stenėjimą tuštinimosi metu. Nuolatinis stenėjimas tuštinantis gali būti viena iš hemorojaus priežasčių, sako koloproktologas dr. Saulius Švagždys. Jis pranešime spaudai dalinasi, kas dažniausiai skatina šią vis dar tabu laikomą ligą, kaip ją atpažinti, kada vertėtų kreiptis į specialistus ir kaip užkirsti kelią tolimesniam hemorojaus progresavimui.

Artėjant Šv. Valentino dienai, dažnas suka galvą, kaip romantiškai nustebinti savo antrą pusę. Tuo metu gydytojai šypsosi, kad geriausia dovana jūsų mylimajam yra sveikas mylimas žmogus. Specialistai pranešime spaudai ragina artimajam priminti apie prevencines sveikatos programas bei atkreipia dėmesį, kokie sveikatos sutrikimai dažniau užklumpa moteris, o kokie yra būdingi vyrams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 29 d.– vasario 4 d. sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis. Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius didėjo, o COVID-19 liga – mažėjo.