Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną – išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma. Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc. vaikų.

Alergija tam tikriems maisto produktams – sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiems. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergijos tam tikriems maisto produktams įprastai pastebimos dar kūdikystėje, nors dalį jų vaikas ilgainiui gali ir „išaugti“.

Esate alergiškas žiedadulkėms ir pavasario kasmet laukiate su nerimu, dairotės į medžius, ar dar nesprogsta jų pumpurai ir ar ne laikas jau gerti antialerginius vaistus? Dažnai nosis jau užsikimšusi ir varva, o jūs svarstote, ar kažkur peršalote, ar eilinį kartą pavėlavote išgerti alergiją slopinančių vaistų. Nuo šiol tokių problemų nebeturėtų kilti vilniečiams ir sostinės svečiams.

Šaltuoju metų laiku alergijos niekur nedingsta. O kartais gali pasireikšti ir tokios, kurias sunku net atpažinti. Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, pasitaiko ir šalčiui alergiškų žmonių, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir žinoti, kaip teisingai sau padėti.

Vasara ne vienam žmogui asocijuojasi ne tik su malonumais, bet ir su alergija, kurią atneša užterštas oras, žiedadulkės ar net saulė. Norint, kad šie alergenai nesugadintų atostogų ar smagios išvykos į gamtą, pirmiausia svarbu gebėti juos atpažinti, o po to – imtis priemonių jų išvengti. Tą jums gali padėti padaryti išmaniosios programėlės, kurias plačiau pranešime žiniasklaidai aptaria „Bitės Profai“.

Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės. Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų. Kaip reikėtų užtikrinti oro kokybę patalpose ir kokių priemonių imtis norint išsaugoti savo sveikatą patars Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė Doc. dr. Jūratė Staikūnienė.

Vis šiltėjantis oras ir sužaliavusi gamta pradžiugina toli gražu ne visus – tyrimai rodo, kad apie 10–30 proc. pasaulio gyventojų kamuoja sezoninės alergijos. Vaistininkai sako, kad nuo jų apsisaugoti padeda pastaruoju metu įprastomis tapusios medicininės veido kaukės, o apsirūpinti vaistais, palengvinančiais alergijos simptomus, gali kainuoti iki 10 eurų mėnesiui.

Grožis ir sveikata dažnai pastatomi ant skirtingų svarstyklių pusių, todėl renkantis vieną kartais tenka aukoti kitą. Nors aptemptos kelnės daugeliui yra stilingo įvaizdžio dalis, „Eurovaistinės“ sveikatos specialistė sako, kad toks „nekaltas“ drabužis gali būti įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi.

Nepaisant to, jog vasara jau eina link pabaigos ir dauguma augalų yra sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos, žydint kai kuriems augalams, keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka aktualios.

Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms.