Jau šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, atsuksime laiką viena valanda atgal. Ir nors tąnakt dauguma gyventojų apsidžiaugs gavę papildomą valandą miego, organizmui šie pokyčiai gali sukelti stresą ir išbalansuoti įprastą miego režimą. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Evelina Laurinavičiūtė pataria, kaip padėti sau lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčių ir išvengti miego sutrikimų.

Sekmadienį, kovo 28 d., vėl suksime laikrodžius – nuo šiol teks keltis valandą anksčiau. Pasikeitęs ėjimo miegoti ir kėlimosi ritmas ne vienam iš mūsų pakoreguoja savijautą. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Raminta Liebienė pasakoja, kam laiko pokyčiai turi didžiausią įtaką ir kaip jiems tinkamai pasiruošti, kad nepajustume didelių nepatogumų.

Jau šį savaitgalį Lietuva laikrodžius pasuks viena valanda atgal ir kaip kasmet pereis į žiemos laiko režimą. Draudikai atkreipia dėmesį į įdomią detalę: laiko persukimas ne tik subjektyviai paveikia žmonių savijautą, bet ir atsispindi avaringumo statistikoje.

Nuo gegužės 6 d. iki rugsėjo 1-osios penkiolika prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių dirbs ilgiau, iki 23 val.

Europos Parlamentas antradienį pritarė pasiūlymui, kad Europos Sąjungoje šalys laiko nebesukioti turėtų nuo 2021-ųjų, skelbiama EP pranešime.

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d.

Gruodžio 25-ąją, pirmąją Kalėdų dieną, šiemet „Akropoliuose“ neveiks ne tik parduotuvės, bet ir pramogos, restoranai, kavinės.

Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį ir rudenį derėtų atsisakyti, tačiau bendro sutarimo, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti kaip nuolatinį, kol kas nėra.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, rengiamasi sprendimui, kurį - vasaros ar žiemos - laiką pasirinkti kaip nuolatinį, ES mastu atsisakius sezoninio laiko keitimo.

Parlamentarai linkę šiek tiek pakoreguoti Seimo plenarinių posėdžių laiką.