Kasmet artėjant naujiems metams organizacijose pradedama garsiau kalbėtis apie atlygius. Tiesa, nors diskusijos apie algos dydį – įprasta metinių pokalbių dalis, kurios tikisi tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, ekspertai pastebi tendenciją, jog ne visi darbuotojai net ir metinių pokalbių metu išdrįsta paprašyti didesnio atlygio, nepaisant to, jog jaučiasi jo nusipelnę. Ką daryti, jog nebūtų nemalonu vadovo paprašyti didesnio atlygio, kaip tam tinkamai pasiruošti ir kada apskritai geriausia kalbėtis apie atlyginimo peržiūrą?

Atlyginimų tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, atlyginimai per metus vidutiniškai paaugo 10 procentų. Labiausiai, procentine išraiška, atlyginimai augo ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet ir paklausių bei vienus didžiausių atlyginimus uždirbančių sričių darbuotojams. 

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2024 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius padidinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 18,7 procento.

Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis – 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Iki šiol delspinigių dydis buvo 0,08 proc.

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo kiek daugiau nei šimtu eurų, tačiau prognozuojama, kad šiemet atlyginimai augs jau lėčiau, nei pernai. Pelningiausios sritys pagal darbo užmokestį sutampa tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje – tarp jų yra finansai, draudimas, ryšiai ir mokslas. Tačiau mėnesinis užmokestis viešajame sektoriuje yra ženkliai didesnis, nei privačiame. Tai tik keletas išvadų, kurias šiandien galime padaryti analizuojant naujausią statistiką apie Lietuvos ekonomiką.

Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 %, o per 5 metus – 65 %. Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Pasižiūrėkime, kam ir kiek per metus paaugo atlyginimai.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. ketvirtą ketvirtį Sostinės regione buvo 1 858,8 EUR ir, palyginti su 2021 m. trečiu ketvirčiu, padidėjo 5,1 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 536,9 EUR ir per ketvirtį išaugo 4,9 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 321,9 EUR ir per ketvirtį padidėjo17 EUR.

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Versli Lietuva“ analitikų sukurta Savivaldybių duomenų bazė, kurioje pateikiama detali informacija apie ekonominį Lietuvos regionų vystymąsi, buvo atnaujinta ją papildžius 2020 m. duomenimis apie vidutinį neto ir bruto darbo užmokesčius. Ši informacija atskleidžia, jog praėjusiais metais visose Lietuvos apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo.