Lapkričio 6-ąją, penktadienį, Lenkų kultūros namuose vyko centrinis, jau XXIV-asis Adomo Mickevičius vardo skaitovų konkurso „Kresy 2015“ turas. Šiais metais konkursas, vadinamas Lenkijos poezijos švente, buvo išskirtinis – pasitaikė per mūsų įžymaus poeto, konkurso globėjo 160-ąsias mirties metines.
„Įskiepyti meilę gimtajam žodžiui“
Konkursą pradėjo Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas, LR Seimo narys Juzef Kviatkovski. „Poezija yra duona sielai. Jūs jau esate nugalėtojai, nes bendravote su kūriniais, praturtinančiais žmonių sielas, darančiais pasaulį geresnį. Juo labiau šiandien, šiame pasiutusiame technologijų pasaulyje, kuriame dažnai trūksta vietos poezijai, tad nėra vietos sau, sielai, artimiesiems. Džiaugiuosi, kad mūsų mokytojai, instruktoriai stengiasi įskiepyti meilę gimtajam žodžiui, lenkų poezijai“, – pasakė J. Kviatkovski. Jis padėkojo mokytojams, ypač polonistams, pabrėždamas, kad mokytojas polonistas sukuria klimatą mokykloje ir nuo jo priklauso, ar „žydi lenkiškumas mokykloje, ar jis ten įsišaknijo“.
„Dar labiau jaučiu, kad esu lenkė“
Visus poezijos ir gražaus lenkų žodžio mylėtojus taip pat pasveikino vertinimo komisijos pirmininkė Magdalena Kruszyńska. „Mums labai malonu, kad galime čia atvažiuoti. Man tai yra momentas, kai net daugiau jaučiuosi lenkė“, – sakė M. Kruszyńska. „Pasakykite, kas vyksta jūsų sielose“, – šiais žodžiais M. Kruszyńska pradėjo skaitovų varžybas.
Dėl geriausio skaitovo vardo varžėsi 835 asmenys
Dėl geriausio skaitovo vardo kovojo 60 Lietuvos lenkų mokyklų moksleivių, išrinktų rajonų ir miestų peržiūrose. Jie atstovavo Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių, Širvintų rajonams ir Vilniaus miestui. Iš viso visuose konkurso etapuose dalyvavo 835 asmenys. Centrinio etapo dalyviai pasirodė trijose amžiaus grupėse: I kategorija – vaikai iki 12 metų amžiaus, II kategorija – vaikai ir jaunimas nuo 12 iki 16 metų, III kategorija – jaunimas nuo 16 metų ir suaugusieji. Kiekvienas jų pristatė po 2 prozos kūrinių ištraukas ar eilėraščius, o deklamavimo meną šį kartą vertino komisija, kurią sudarė: pirmininkė Magda Kruszyńska – teatro instruktorė ir kultūros animatorė iš Balstogės; Magda Kiszko-Dojlidko – Balstogės teatro akademijos aktorė ir dėstytoja; Lilija Kieizik – Vilniaus lenkų teatro-studijos režisierė bei Irena Litvinovič – Vilniaus lenkų teatro režisierė.
Vertinimo komisija atsižvelgė į ne tik į kūrinių interpretaciją, bet ir į repertuaro parinkimą, techniką ir iškalbingumą, taip pat į bendrą meninę raišką.
Jauniausioje amžiaus grupėje tradiciškai dominavo Jano Brzechwos ir Juliano Tuwimo eilės, bet buvo ir tokių poetų kaip Dorota Gellner, Danuta Vavilov ar Hanna Niewiadomska prezentacijų. Vyresnieji noriai deklamavo Wisławos Szymborskos ir Adomo Mickevičiaus kūrinius. Tai 160-ųjų poeto mirties metinių proga skatino organizatoriai.
Po kiekvienos amžiaus grupės pristatymo kiekvienam dalyviui buvo įteikti diplomai už dalyvavimą konkurse ir dovanėlės.
Konkurse dalyvavusi Lenkijos ambasados Vilniuje patarėja Monika Zuchniak-Pazdan, pasibaigus pirmos amžiaus grupės dalyvių pasirodymams, pajuokavo, kad jauniausieji yra tokio aukšto lygio, kad baisu pagalvoti, kas bus toliau. Ji pridūrė, kad pavydi dalyviams laisvės, nes ne kiekvienas gali pasigirti tokiu talentu. Patarėja taip pat padėkojo mokytojams, kadangi jauniausiųjų parengimas reikalauja didžiausių pastangų.
Išklausę visų dalyvių, komisijos nariai nuvyko į galutinį pasitarimą. Laukdami sprendimo, žiūrovai turėjo galimybę pamatyti jaudinantį Boženos Bieleninik režisuotą spektaklį E.-E.Schmitt „Oskaras ir ponia Rožė“, pastatytą Nemėžio šv. R. Kalinausko gimnazijos teatro „Wędrówka“ (liet. – „Klajonė“).
Vertinimo komisija, atsižvelgiant į skaitovų skaičių ir aukštą pasirodymo lygį, turėjo nelengvą užduotį.
Pažinti lenkų kalbos grožį
Prieš paskelbiant rezultatus, vertinimo komisijos pirmininkė padėkojo visiems jauniesiems meno puoselėtojams už tai, kad jie yra. Ji pabrėžė, kad konkursas „Kresy“ nuolat vystosi. Padėkos žodžius ji taip pat skyrė instruktoriams, tėvams, nes jų dėka jauni žmonės turi kryptį, pažįsta lenkų kalbos grožį. Lenkijos mokyklų, klubų dėka lenkų kalba paribyje išsilaiko daugelį metų.
Vertinimo komisijos narės dalyviams nepagailėjo gerų patarimų. Magdalena Kruszyńska pabrėžė, kad svarbiausia yra teisingas kūrinių parinkimas, tik po to galima dirbti su technika ir emocijomis. Ji taip pat pastebėjo, kad skaitovų konkursas – tai ne vaidybos, o žodžio konkursas. Kalbos technikos detales aptarė aktorė Magdalena Kiszko-Dojlidko pasakiusi, kad kalbėjimas su dikcija nenužudytų interpretacijos, kad nereikia akcentuoti kiekvieno žodžio. Taip pat perspėjo nenaudoti per daug pauzių, nes tada pasprunka išraiškos prasmė, o konkursas be reikalo prailgsta. M. Kiszko-Dojlidko taip pat pabrėžė, kad reikia dirbti su balso emisija, dalyviams norint savo emocijomis pasiekti visus, susirinkusius salėje. Taip pat perspėjo skaitovus nesirinkti per ilgų tekstų, nes nepatyrusiems skaitovams sunku išlaikyti emocijų lygį.
Laureatai
Konkurso „Kresy 2015“ laureatais tapo: I kategorijoje – Evelina Romeiko, II kategorijoje – Gabriela Mazur, III – Edgar Krivelis. Vyriausios amžiaus grupės I ir II vietų laimėtojai – Edgaras Krivelis ir Julija Gunievič – atstovaus Lietuvai laureatų susitikimuose Balstogėje, kurie vyks gruodžio 7-12 d.
Nugalėtojas: „Paaugau“
Nugalėtojas Edgaras Krivelis interviu mūsų portalui metu pasakė, kad parinkti repertuarą jam padėjo mokytoja Aldona Sudenis. Pasirodymo metu jis susijaudino, o dieną prieš konkursą Edgaras susirgo, tačiau tai nesutrukdė jam sužavėti teisėjus ištraukos iš „Pono Tado“ IX knygos ir Tadeuszo Różewiczo eilėraščio „Mandagumas nėra lengvas mokslas“ skaitymu. Tai buvo jo antrasis pasirodymas konkurse. Pernai jis gavo pagyrimą, šiemet pavyko laimėti. „Aš nuo to laiko paaugau“, – nusišypsojęs pasakė Edgaras.
Lilija Kiejzik: „Mūsų jaunimas yra fantastiškas“
Vertinimo komisijos narė Lilija Kiejzik interviu mūsų portalui metu pasakė, kad labiausiai jai patiko vidurinioji grupė. „Neįtikėtina, bet jie pasirinko labai rimtus kūrinius. Mane sujaudino tai, kad dažnai jie patys tam ryždavosi. Yra daug kalbama, kad jaunimas dabar blogas, o aš pastebėjau, kad mūsų jaunimas yra fantastiškas, myli savo tėvynę ir kalba iš sielos gelmių“, – sakė L. Kiejzik. Ji taip pat pabrėžė, kad gražu yra tai, jog jauni žmonės jaučia poeziją ir atiduoda savo emocijas kitiems. „Gyvenimas kartais pilkas ir varganas, bet jauni žmonės gali iš širdies kalbėti gražiai ir perduoti tai kitiems. Tai yra svarbiausia“, – kalbėjo režisierė.
Konkurso rėmėjai buvo Lenkijos Užsienio reikalų ministerija, Lenkijos ambasados Vilniuje Konsulinis skyrius, fondas „Parama lenkams Rytuose“, Balstogės miesto prezidentas, draugijos „Wspólnota Polska“ Palenkės Balstogės skyrius, lenkų kultūros namai Vilniuje ir draugija „Macierz Szkolna“.
Lenkijos ambasados Vilniuje Konsulinis skyrius jau tradiciškai skyrė apdovanojimus mokytojams-instruktoriams, kurių globotiniai konkurse užėmė I-III vietas. Šiais metais buvo apdovanotos: Beata Bołądź, Olga Volkovicka, Alina Černiavska, , Jolanta Pacyno, Vaclava Ivanovska, Inessa Mozyro, Aldona Sudenis, Anna Jasinska, Alina Masztalec ir Česlava Osipovič.
***
Po konkurso paprašėme vertinimo komisijos pirmininkės ponios Magdalenos Kruszyńskos tarti keletą žodžių.
L24: Kokia idėja paremtas skaitovų konkursas „Kresy“?
Magdalena Kruszyńska: Konkursas buvo sumanytas Balstogės aktorių ir draugijos „Wspólnota Polska“ kaip renginys, skirtas A. Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms. Niekas nesitikėjo, kad tai bus toks didžiulis renginys. Konkursas skirtas užsienyje gyvenančius lenkus paskatinti pamilti lenkų poeziją, kad jie galėtų ją pristatyti ne tik savo šalyse, parodyti, kad mes esame, kiek daug mūsų yra, kokia graži mūsų kalba. Pradžioje, siekiant švęsti poeto gimimo metines, tai buvo tik Adomo Mickevičiaus poezija. Tačiau žmonėms to buvo per mažai, žmonės jau priprato, daugėjo šalių, dalyvaujančių konkurse, daugėjo dalyvių, vis gražesnių pasirodymų, taip liko iki šiandien ir tęsiasi jau 24 metus 12-14 valstybių.
L24: Ar tokio tipo konkursai padeda išsaugoti lenkiškumą tose šalyse, kuriose jie vyksta?
Magdalena Kruszyńska: Absoliučiai taip. Tokie konkursai yra reikalingi ir lenkams čia, ir mums Lenkijoje, nes Lenkija – ne tik teritorija. Paribys – tai moralinė kategorija, tiesiog filosofinė, jau nekalbant apie istoriją ar mentalitetą. Manau, tam, kad ši kalba išliktų, kad čionykščiai lenkai patikėtų, jog turi puikią literatūrą, poeziją, dainas. Juk reikia nuo kažko pradėti, o geriausias, ko gero, pavyzdys buvo A. Mickevičius. Šiuo metu pristatoma absoliučiai šiuolaikinė poezija. Yra poetų, kurių knygos dar nėra leidžiamos. Yra poetų iš interneto. Poetai užmiršti, regioniniai, bet visa tai lenkų kalba, kuri yra graži, ir aš manau, kad šis konkursas labai reikšmingas kalbai.
L24: Kaip Jūs vertinate šių metų dalyvių lygį?
Magdalena Kruszyńska: Tai visada sunkiausias klausimas. Svarbu, iš kur vaikai, kokios patirties jie turi. Yra vis didesnis sąmoningumas, kur ieškoti, kaip ieškoti, kad būtų skaitoma ne tik klasika ir kūriniai, kuriuos visi žino. Jūs Lietuvoje neturite problemų dėl literatūros, todėl repertuaras tikrai įvairus. Garbė mokytojams, čionykščiams instruktoriams, Lenkų kultūros namams už tai, kad atsiranda vis daugiau įdomių šiuolaikinių tekstų, nors man patinka, kai Lietuvos lenkai skaito A. Mickevičiaus kūrinius, nes jie yra jų pobūdžio, jų kalba, jų dainingumo. Tame yra visa vertė. Man patinka „Ponas Tadas“, skaitomas Lietuvos lenkų.
Skaitovų konkurso „Kresy“ idėja
Skaitovų konkurso „Kresy“, skirto visiems lenkams, gyvenantiems užsienyje, organizatorius yra draugijos „Wspólnota Polska“ Palenkės Balstogės skyrius. Už Lenkijos teritorijos ribų konkursas yra organizuojamas dalyvaujant lenkų išeivių organizacijoms. Lietuvoje tai yra Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“.
Skaitovų konkurso „Kresy“ idėja yra palaikyti ryšius su Tėvyne, su gyvenančiais už Žečpospolitos ribų lenkais, lenkų kalba ir lenkų literatūros populiarinimas, siekis propaguoti gražaus kalbėjimo meną ir stiprinti tautinę savimonę. Tai vienintelis deklamavimo konkursas, organizuojamas lenkų bendruomenėms už Lenkijos ribų. Lenkų išeivijos aplinkoje šis renginys turi didelį susidomėjimą ir gerą reputaciją.
Tarp nugalėtojų yra aktoriai: Joanna Moro („Anna German. Baltojo angelo paslaptis“, „Blondinė“, „Talianka“), Agata Meilutė („Popieluszko. Laisvė yra mumyse“, „Mažoji Maskva“, „Vienatvė tinkle“), Jan Drawnel („Miestas 44“, „Dievo pamušalas“, „Gelbėtojai“, „Odė džiaugsmui“).
Katarzyna Šot
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/99140-skaitovu-konkursas-kresy-2015-lenkija-tai-ne-tik-teritorija#sigProGalleria7e92725144
„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“