Iniciatyvą įsteigti komunalinių atliekų priėmimo, rūšiavimo ir apdorojimo aikštelę iškėlė Naujojoje Vilnioje įregistruota bendrovė LITIRA. Per metus ji planuoja išrūšiuoti apie 8000 tonų komunalinių atliekų, o per dieną – apie 30 tonų. Be to, bendrovė ketina priimti ir rūšiuoti antrines žaliavas (plastmasę, kartoną, popierių, medieną, stiklą) - apie 500 tonų per metus. Ir nors bendrovės direktorius Roman Šareiko dar nėra gavęs leidimo veiklai vykdyti, tačiau gyventojai sutartinai teigia, kad ji vykdoma jau daugiau nei metus. Šios veiklos rezultatas – smarvė, aitrūs juodi dūmai, užterštas oras ir t. t. Ir nors Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyrius savo išvadoje pabrėžė, kad planuojama LITIROS veikla neturės neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai, kaimo gyventojų bendruomenė kategoriškai tam pasipriešino ir pareikalavo persvarstyti išvadą.
Gyventojų nerimas visiškai suprantamas Vilniaus rajono savivaldybės vadovams. Minėtam departamentui jie išsiuntė raštą, kuriame atkreipia dėmesį, kad sklypas, kuriame LITIRA planuoja vykdyti veiklą, patenka į U1 zoną, t. y. į gyvenamąją teritoriją. Pabrėžė, kad bendrovės direktorius neinformavo savivaldybės apie savo planus ir veikė savo nuožiūra. Taip pat pranešė, kad Vilniuje, Jočionių gatvėje, iki 2015 m. spalio 15 d. pradės veikti komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir finansiškai prie to prisideda visos Vilniaus regiono savivaldybės, kurios įsipareigojo gabenti atliekas būtent į šią vietą. Projektas yra strateginės reikšmės ir finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Beje, tai atsispindi ir 2014-2020 m. Vilniaus apskrities ir Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planuose. „Steigti naujas atliekų priėmimo, rūšiavimo ir apdorojimo stotis yra netikslinga“, – pažymima rašte.
Praėjusį ketvirtadienį, liepos 16 d., Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamente vyko pasitarimas, jame dalyvavo Skaisterių gyventojai, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai ir Tarybos nariai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovai ir LITIROS direktorius. Diskusijos metu vyko karšti debatai dėl atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo, rūšiavimo ir apdorojimo stoties tikslingumo ir galimų neigiamų pasekmių.
Priešais aikštelę, kurioje planuojama LITIROS veikla, gyvenantys Veronika ir Alvydas Sičiūnai teigia, kad ji tapo tikru šiukšlynu, nuo kurio sklinda baisi smarvė. Marija Zinkevič teigia, kad vos keli metrai nuo garažo, kur turi būti laikomos atliekos, yra jos daržas. „Kokios kokybės bus ten išaugintos daržovės? Ar aš ir mano šeima galėsime be žalos sveikatai jas valgyti?“ - retoriškai klausė moteris. Be to, Skaisterių gyventojai tikino, kad stotis yra socialiai jautrioje vietoje – pačioje kaimo pradžioje. Kaime – 15 sodybų, jose gyvena apie 50 žmonių. Jie nerimauja, kad kenksmingi junginiai kartu su gruntiniais vandenimis gali patekti į šalia tekančią Vilnią.
Mickūnų seniūnijos seniūnė Renata Mickevič atkreipė dėmesį, kad jau dabar atliekos yra kraunamos tiesiai ant žemės, o kalbos apie tai, kad bus kraunamos ant betoninės ir asfalto dangos, prilygsta pasakoms. Žmonės taip pat pranešė, kad liepos 12 d. aikštelės teritorijoje buvo deginamos neaiškios medžiagos. Šį faktą užregistravo atitinkamos tarnybos.
Bendrovės direktorius bandė aiškintis, neva buvo vykdomi parengiamieji darbai ir tai – vienietinis atvejis, tačiau žmonės teigia visai ką kita. Jų taip pat neįtikino argumentai, esą bendrovėje bus įdarbinta 20 vietinių žmonių. „O kiek „mūsiškių“ jau įdarbinote?“ – iš karto nuskambėjo klausimas, į kurį atsakymo susirinkusieji neišgirdo. Kaip, beje, neišgirdo atsakymų ir visą virtinę kitų klausimų. Pavyzdžiui, Tarybos narys Vladyslav Kondratovič klausė, iš kur bus imamos atliekos, jeigu jų surinkimu užsiima savvaldybės komunalinės bendrovės. Nesulaukė išsamių atsakymų ir dėl sutarčių su būsimais atliekų tiekėjais ir sklypo, kuriame planuojama kontroversiška veikla, savininkais.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Ercmonaitė sakė, kad atliekų priėmimo ir rūšiavimo klausimas regione iš esmės jau išspręstas. Pabrėžė, kad pradėdama veiklą bendrovė jau sugadino savo reputaciją. Vietos gyventojų skundai tai įrodo. „Atkurti pašlijusią reputaciją ir pelnyti skaisteriečių pasitikėjimą bus sunku, nes nėra garantijų, kad LITIROS vadovybė, kuri padarė tiek pažeidimų, ir gavusi leidimą legaliai veiklai nesielgs lygiai taip pat“, – konstatavo A. Ercmonaitė. Ji pridūrė, kad bendrovės, kurios nori užsiimti tokia veikla, turi kurtis atokioje vietoje, o ne kaimo centre.
Gana aktyviai apsikeitę nuomonėmis pasitarimo dalyviai priėjo prie išvados, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Ankstesnėje išvadoje tokios sąlygos nebuvo.
Šiemet – tai jau antras atvejis, kai dėl ryžtingos gyventojų pozicijos ir savivaldybės valdžios pagalbos pavyko kuriam laikui pristabdyti, o galbūt ir sustabdyti užmačias kai kurių bendrovių, kurios Vilniaus rajoną ir jo gyventojus vertina kaip bandomuosius triušius. Šių metų vasarą pavyko apginti Pagirių seniūnijos Merešlėnų kaimo gyventojų interesus, kur bendrovė „Sapira LT“ – irgi be poveikio aplinkai vertinimo – norėjo priiminėti, laikyti, rūšiuoti ir apdoroti įvairios kilmės statybų atliekas.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
