„Nesiimu spėlioti, kodėl tai nebuvo daroma anksčiau. Užtat galiu patikinti, kad dabar pagal galimybes tai darysime nuolat. Kam, jeigu ne Aplinkos ministerijai, visų pirma turi rūpėti mūsų žuvų ištekliai?“, – retoriškai klausia ministras.
Konkursas plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų jaunikliams pirkti ir įveisti bus paskelbtas artimiausiu metu. Planuojama, kad lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir kitos žuvys bus paleistos į valstybinius vandens telkinius įvairiuose Lietuvos rajonuose – tuos, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotus nėra išduodami. Žuvų padaugės Kauno ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose.
Aplinkos ministras pažymi, kad, atsižvelgus į mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose bus veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o žuvų jaunikliai, ne jaunesni kaip pusės metų. Jų išgyvenimo procentas yra kur kas didesnis nei lervučių.
„Tikiuosi, kad ateityje žuvims įveisti galėsime skirti dar daugiau lėšų. Privalome didinti žuvų išteklius jau vien todėl, kad norintiems pažvejoti žmonėms nereikėtų vykti į Skandinaviją ar kitas šalis kaip dabar. Žuvies turi pakakti ir Lietuvoje“, – sako Valentinas Mazuronis.
Moksliniai tyrimai parodė, kad daugumoje Lietuvos ežerų žuvų ištekliai nualinti. Pagal bendrą poveikio įvertinimo rodiklį, 84 proc. visų tirtų ežerų ir 30 proc. upių patiria stiprų žvejybos poveikį. Vertingų rūšių žuvys per daug išgaudytos, daugumoje vandens telkinių per mažai plėšriųjų žuvų, juose dominuoja menkavertės žuvys. Pastarosios sudaro apie 70 proc. santykinės biomasės. Sparčiausias, o kai kuriuose telkiniuose ir vienintelis būdas atkurti išteklius – įveisti žuvis.
Pavyzdžiui, versliniai sugavimai Kauno mariose iki 2010 m. buvo apie 150 tonų per metus. Nuo 1998 m. žuvų ištekliai ten nuolat menkėjo. Kasmet mažėjo žvejybos efektyvumas, mažiau buvo sugaunama vyresnių amžiaus grupių karšių, kuojų, sterkų, sparčiai mažėjo ir salačių ištekliai. Vien 2007-2009 m. bendra žuvų biomasė Kauno mariose sumažėjo 149 tonomis.
Aplinkos ministerijos informacija
Aplinkos ministerija primena, kad leidimus mėgėjiškai žūklei galima patogiai, paprastai ir greitai užsisakyti prisijungus prie Aplinkosaugos leidimų informacinės sistemos (ALIS) http://alis.am.lt.
Užkertant kelią pažeidimams labai svarbi ir visuomenės pagalba. Aplinkos ministerija dėkoja visiems žmonėms, pranešantiems apie brakonierius. Gyventojai, pastebėję pažeidimus, apie juos turėtų nedelsdami pranešti to regiono, kuriame pastebėtas pažeidimas, aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ar rajono agentūrai.
Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868659494, 868676010, 868676009, 868660931.
Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868603706, 862040249, 868655829, 862110660.
Klaipėdos RAAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 861838833, 8698 24405, 868612539, 861845839, 868612537, 868610155. Klaipėdos RAAD Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 869844527, 861223645, 868610157, 868729941, 868610147.
Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 861597870, 868247730, 861017281, 868218571, 861150084.
Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868692859, 868673817, 861466342, 868692839.
Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 861248266, 868251876, 862049596, 862091456, 861533427.
Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 8 686 48 407, 868632927, 868632920, 869806234, 861276829, 861133690.
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868649176, 861495287, 868235014, 866237957, 861869973, 861842911, 866253358.
