Vakar ši moneta buvo pristatyta Kaune, Lietuvos zoologijos sode, kuris įgyvendina balinių vėžlių veisimo projektą. Kaip sakė šia proga išleisto lankstinuko apie balinius vėžlius autorius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, balinis vėžlys, Dzūkijoje vadintas geležine varle, bėgant amžiams patyrė daug skriaudų ir mūsų krašte vos neišnyko. Jis yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kai Lietuvoje pavyko išsaugoti nykstantį vandens gyvūną.
Prieš du šimtus metų baliniai vėžliai buvo įprasti visoje pietinėje šalies dalyje, Vilniaus apylinkėse, kur dabar jų nebeaptinkama, tačiau jie gyvena Lazdijų, Alytaus ir Druskininkų savivaldybių teritorijose. Kaip nykstanti rūšis, balinis vėžlys buvo įrašytas į 1976 m. pirmą kartą sudarytą Lietuvos raudonąją knygą. 1976 m. vėžlių apsaugai Lazdijų rajone buvo įsteigti trys herpetologiniai draustiniai: Juodabalės, Kučiuliškės ir Stračiūnų. Pradėta taikyti aktyvias apsaugos priemones – tinklu pridengti nuo plėšrūnų dėtis, švarinti kūdras, šienauti ir tvarkyti pakrantes, kuriose vėžliai deda kiaušinius, surinkti ant kelių ir kitose pažeidžiamose vietose esančias dėtis ir perinti inkubatoriuje, o paaugintus jauniklius išleisti į laisvę.
Lietuvos baliniai vėžliai, pasak Selemono Paltanavičiaus, yra ilgaamžiai. Daugelis gyvena 50-100 metų. Saugomų teritorijų direkcijų, Lietuvos gamtos fondo ir kitų organizacijų pastangomis šalyje įgyvendinami vėžlių apsaugos projektai. Prieš 20 metų šių retų ilgaamžių šalyje buvo 300 ar daugiau, o dabar ne mažiau kaip 500-600.
Be naujosios kolekcinės monetos, Lietuvos bankas yra išleidęs dar 5 gamtai skirtas monetas. Pirmoji apyvartoje pasirodė 2002 metais. Tai buvo 5 litų sidabrinė moneta, kurioje pavaizduota liepsnotoji pelėda. Vėliau imta kaldinti 50 litų sidabrines monetas: 2006 m. – su lūšies atvaizdu, 2008 m. – su kamane, 2009 m. – su lietuvine naktižiede, 2010 m. – su žuvimi vijūnu.
Aplinkos ministerijos informacija
