Aplinkos ministerija rengiasi skelbti konkursą, kas galėtų ištirti 70-100 laisvėje gyvenančių stumbrų genotipą ir palyginti jų giminingumą su Belovežo ir Kaukazo stumbrų populiacijomis.
Šią informaciją siekiama surinkti prieš perkeliant šiuo metu Kėdainių rajone laisvėje gyvenančius stumbrus į planuojamus aptvarus Dzūkijos nacionaliniame parke, kur jie galės laisvai kryžmintis su kaimyninėse valstybėse gyvenančiais stumbrais, BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Rimkevičiūtė.
"Tirsime stumbrų sveikatingumą ir paimsime mėginius genetiniams tyrimus. Niekada nebuvo tirtas mūsų stumbrų populiacijos grynumas - ar jie daugiau belovežinės kilmės, ar kaukazinės. Tai daugiau daroma iš mokslinio smalsumo", - sakė ji.
Genetiniai tyrimai, anot M.Rimkevičiūtės, bus atliekami dar šiemet. Specialistė pasakojo, kad šiuo metu įrenginėjami du stumbrynai. Viename jų, įrengtame Telšių miškuose, laisvėje sugauti stumbrai gyvens laikinai. Dzūkijos nacionaliniame parke bus statomas kitas, vadinamasis adaptacinis voljeras. Pastarąjį planuojama įrengti 2018-aisiais - čia perkelti gyvūnai gyvens nuolat ir vėliau grupelėmis palaipsniui bus paleidžiami į laisvę.
"Tai bus šimto hektarų teritorija, kur jie adaptuosis prie aplinkos, esančios pietų Lietuvoje, kadangi jie bus pervežami iš vidurio Lietuvos. Ten mokslininkai nustatys, kada penki, dešimt ar dvidešimt stumbrų bus pasiruošę išeiti į laisvę ir jie bus išleidžiami", - paaiškino ministerijos atstovė.
M.Rimkevičiūtės teigimu, stumbrus nuspręsta perkelti, nes stumbrai kenkia pasėliams, pretenzijų sulaukiama iš vietos ūkininkų. Tiek atliekant genetinius tyrimus, tiek vykdant stumbrų perkėlimą, bus gaudomi tik ne vyresni nei 3-4 metų stumbrai, nes jie lengviau ištveria migdomųjų injekcijas bei transportavimą.
"Kadangi labai arti yra Beloviežo giria, o ten tiek Baltarusijoje, tiek Lenkijoje yra laukinių stumbrų bandos, jie galėtų pasikeisti genetine medžiaga, jie galėtų kryžmintis", - sakė ji.
Ministerijos duomenimis, 2014-aisiais Lietuvoje iš viso, įskaitant privačius stumbrynus, gyveno 129 stumbrai. Iš jų laisvėje gyveno 101 stumbras: 72 -Kėdainių rajone, dar 29 - Panevėžio rajone. Likę 28 gyvena Pašilių stumbryne, Kauno zoologijos sode bei privačiuose aptvaruose.
