Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS sakė, kad studija padės įvertinti, kokių priemonių imtis, kad pramonė ir ypač žemės ūkis mažiau kenktų aplinkai bei būtų stabdoma klimato kaita. Anot jo, bus keičiami taršos reikalavimai, kartu stengiantis, kad kuri nors ūkio šaka nenukentėtų.

„Mes ir be studijos žinome, kad žemės ūkis labai didelę taršą daro, tačiau mes negalime vienu mostu visą industriją guldyti ant menčių ir sakyti - jaučių nebeauginkite, nes jie teršia daugiau nei automobilis. Mes turime ieškoti kitų šaltinių. (...) Turime proporcingai ir protingai padalinti skirtingoms šakoms", - BNS aiškino K.Trečiokas.

Anot jo, Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys, turi skirti tam dėmesio ir lėšų iš klimato kaitos programos.

„Turime pažiūrėti, kokiuose sektoriuose skirti daugiau dėmesio, kad tas užduotis pasiektume, tad reikia metodinio, mokslinio požiūrio. Šiuo metu iš klimato kaitos lėšų daug daroma su daugiabučių renovacija, tačiau yra ir tarši pramonė", - BNS sakė ministras.

Ministerija su fondu ketina pasirašyti 25,8 tūkst. eurų vertės sutartį, pagal kurią fondas per 3 mėnesius parengs studiją, pranešė "Valstybės žinios".

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama