Gandralizdžiai nuo neatmenamų laikų būdavo įrengiami žmonių – į medį būdavo įkeliamas vežimo ratas ar akėčios, patys gandrai lizdus dažniausiai sukdavo dviejose vietose – ant stogų ir medžiuose. Nykstant kaimams, naikinant sodybų medžius paukščiai lizdus pradėjo sukti ant elektros stulpų, kaminų, vandentiekio bokštų.
Iš maždaug 20 tūkstančių šalyje perinčių gandrų daugiau kaip pusė peri ant elektros stulpų. Pastaraisiais metais energetikai kartu su ornitologais ėmėsi perkelti tokius lizdus į naujas vietas arba ant tvirto metalinio, prie stulpo tvirtinamo paaukštinimo – šalyje šitaip paaukštinti beveik 4 tūkstančiai lizdų.
Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie pagrindus gandralizdžiams į medžius ar ant stogų iškelia savo sodybose. Aplinkosaugininkai pataria lizdui parinkti pagrindą iš tvirto, nesudžiūvusio medžio, išrinkti jam tinkamą vietą – ne ant plonų šakų, o ant tvirto kamieno, kad lizde gandrai jaustųsi saugiai, galėtų jame perėti kasmet. Lizdus patariama kelti į tvirtus ilgaamžius medžius, pietinėje medžio kamieno pusėje taip, kad paukščiams būtų patogu į juos įskristi. Lizdams taip pat tinka ir 7–8 metrų aukščio stulpai – geriausia gelžbetoniniai, su viršuje pritvirtintu lizdo pagrindu.
Lizdui tinkamiausias yra 120 cm skersmens metalinis pamatas, jis taip pat gali būti kalamas iš medžio ir sutvirtinamas metaliniais strypais ar viela. Šį lizdo pagrindą galima iškloti šakomis, velėnomis – vėliau paukščiai savo namus įsiruoš, kaip norės.
Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Kasmet į pietus išskrendančius baltuosius gandrus išlydime per šventą Baltramiejų – rugpjūčio 24 d., o pasitinkame per Gandrines – kovo 25 d.
