Per praėjusią parą gesinti degančios žolės ugniagesiai vyko 120 kartų. Vien Vilniaus rajone žolė liepsnojo 30 vietų. Dar daugiau nei antradienį šiemet žolė degė kovo 24 dieną. Tada ugniagesiai žolės gesinti vyko net pusantro šimto kartų.
Bendruoju pagalbos telefonu skambučiai dėl degančios žolės pasipila popietę, kai pradžiūsta pievos. Gaisrininkai sako, kad degančios žolės gesinimas ypač sudėtingas. Prie gaisraviečių važiuoti autosisternomis pavojinga. Todėl žolė dažniausiai gesinama plaktuvais. Sulaikyti gaisrų sukėlėjai kaltės dažniausiai nepripažįsta.
„Dažniausiai teisinasi tuo, kad tai ne mano kaltė ir aš čia nieko dėtas ir pats pakeliui eidamas pradėjau gesinti. Jei įrodai kaltininkui, belieka jam susimokėti baudą. Mūsų pareigūnas gali nubausti nuo 25 litų iki 100 litų bauda pilietį, kurį pagavo ir įrodė, kad tai yra kaltininkas. Šiaip yra ir kitos institucijos, kurios gali skirti administracines baudas. Pavyzdžiui, aplinkosaugininkai gali nubausti nuo 100 iki 800 litų“, – aiškino Vilniaus apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.
Dar gali būti priskaičiuota gamtai padaryta žala: už vieną arą išdegintos žolės – iki 50 litų.
Gaunantys Europos Sąjungos išmokas degančių pievų savininkai rizikuoja prarasti ir jas.
„2011 metais buvo nustatyta 123 žolės deginimo atvejų, 10 pareiškėjų turėtų būti taikomos sankcijos dėl žolės deginimo. Kol kas jie nėra pateikę jokių jų kaltę paneigiančių dokumentų. Jei pareiškėjas neįrodo savo nekaltumo, jam taikomos sankcijos dėl tyčinio pažeidimo ir yra mažinama parama 23 proc.“, – teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros vyriausioji specialistė Greta Šimelevičiūtė.
Nacionalinė mokėjimo agentūra jau turi šiemet nustatytus 11 žolės deginimo atvejų Europos Sąjungos paramai deklaruotose pievose, daugiausia – Alytaus, taip pat Vilniaus, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Algirdas Igorius
LTV „Šiandien“
