Kretingos rajone gyvenantis girininkas Skirmuntas Maštaras sako beržų sula besimėgaujantis jau kelias dienas.
„Maždaug jauti, kada truputį atšilo oras, pradeda šviesti saulė, tuomet ir leidžiam. Dar pašalas būna neišėjęs“, – kalbėjo girininkas. Pasak jo, pavasariu kvepiančios sultys anksčiau pradeda tekėti iš klevo. Jos būna saldesnės. Iš beržo – kiek vėliau, tačiau teka kur kas ilgiau.
Į pragręžtą poros centimetrų ilgio skylę įstatomas vamzdelis. Per dieną vidutiniškai iš medžio prilaša apie septynis litrus sulos. Ją sandariuose induose šaltame rūsyje galima išlaikyti iki pat šienapjūtės.
„Jos skonis keičiasi bėgant laikui. Paskui tampa truputį rūgštesnė, truputį tirštesnė. Pradžioje lyg tai bėga vos ne kaip vanduo, o paskui jos skonis keičiasi, kol visai nepasibaigia“, – tvirtino S. Maštaras.
Medikai sako, kad medžių sula – labai vertingas gėrimas.
„Medžiai savo šaknimis ištraukia visas mineralines medžiagas ir jas galima rasti suloje. Joje yra kalio, kalcio, magnio, mangano, fosforo. Taip pat suloje yra vitaminų – vitamino C ir PP arba niacino“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.
Per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip tris stiklines sulos, o sergantiems cukralige – dar mažiau.
Pasak girininko, pasibaigus sulai, būtina žaizdą medyje išvalyti ir įdėti beržinį kaištį. Jis sako, kad per porą metų žaizdos nebelieka nė žymės.
Marija Gabrienė
LTV „Panorama“
