Šių metų rinkimai taip pat skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktoriaus ir Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo, profesionalaus farmakognosto dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.
Ežiuolės pasižymi biologiškai veiklių medžiagų gausa: nuo alkilamidų, polisacharidų, kavos rūgšties darinių (cikoro rūgštis) iki flavonoidų, polifenolių, eterinių aliejų, mikro- ir makroelementų. Šio augalo vaistiniai preparatai yra moksliniais tyrimais pagrįsta ir rekomenduojama priemonė imuniniam budrumui skatinti, tačiau preparatus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.
Pastaraisiais dešimtmečiais populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai yra trys ežiuolės genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia DC.) ir blyškioji ežiuolė (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – apie 80 preparatų.
Ežiuolių preparatai, be kitų, specifiškai veikia tonzilito, faringito sukėlėjus, Influenza virusus, Herpes simplex sukėlėjus, grybelinių infekcijų sukėlėjus (Candida albicans, Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale).
Preparatai yra efektyvi priemonė odos (psoriazės, egzemos), ginekologinių (adneksitio), urologinių (prostatito, cistito ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydo leukopeniją (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ežiuolių preparatai turi kontraindikacijų: jų negalima vartoti nėštumo metu, sergant tuberkulioze, leukoze, daugine skleroze, AIDS, taip pat alergiškiems Asteraceae šeimos augalams.
Beje, vienas iš nepageidaujamų šio vaistinio augalo poveikių – kad geriant kavą / arbatą su ežiuolių preparatais, slopinamas kofeino metabolizmas, todėl sustiprėja kofeino poveikis: gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.
Pagal VDU Botanikos sodo Kaune inf.
