Juolab, kad Lietuva priskiriama prie aukštą medžioklės kultūrą puoselėjančių Europos valstybių. Apie medžioklę ir kovą su afrikiniu kiaulių maru kalbamės su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, kurios vyras Regimantas Baltraitis medžioja jau 30 metų. „Vyras medžioja daugybę metų ir visa mūsų šeima yra prie to pripratusi", - šypteli ministrė.
Medžioklė - tai ne tik žvėrių medžiojimas, bet ir jų šėrimas, priežiūra, apskaita, stebėjimas, saugojimas nuo brakonierių. Kartu tai nemaža atsakomybė, o neretai net ir labiausiai užkietėjusiems medžiotojams ranka nekyla nušauti, pavyzdžiui, grakščios stirnos, šuoliuojančios pro šalį. Šiandien medžioklė aktuali ir dėl afrikinio kiaulių maro. Šernai yra pagrindiniai viruso nešiotojai, tad jų medžiojimas - vienas iš būdų apsisaugoti. „Mūsų šeimoje niekada nebuvo priekaištų dėl medžioklės, palaikau šį vyro pomėgį. Jam tai yra pramoga, laiko praleidimas gamtoje, galimybė susitikti su draugais ir aptarti vyrų reikalus, tad kodėl gi ne", - sako p. Baltraitienė.
Pati žemės ūkio ministrė niekada nemėgino dalyvauti medžioklėje ir netgi tokių minčių neturėjo. Anot jos, tai labiau vyrams skirtams pomėgis, todėl ji, išleidusį vyrą į medžioklę, mieliau tvarkosi namuose ar skaito kokią įdomią knygą. Vis dėlto šiuo metu ministrė aktyviai pasisako už šernų medžioklę. „Manau, kad šernų populiaciją reikia mažinti ir dažnai vyrui kartoju, kad reikia šernus aktyviau medžioti. Jeigu šernai nekeltų grėsmės, niekas nekreiptų į juos dėmesio, tačiau dabar pavojuje atsiduria visas žemės ūkis", - teigia ministrė ir prisipažįsta, kad šiuo metu laukiamiausias laimikis iš medžioklės yra šernas.
Baltraičių šeimoje patiekalus iš žvėrienos mėgsta visa šeima, ypač vertinami patiekalai iš šernienos. Anot ministrės, šernienos mėsa yra kietesnė, jos skonis yra aštresnis, palyginti su kitais gyvūnais. „Vyras dažniau gamina sriubas ar troškinius, o man labiau patinka natūraliai keptas kumpis. Pati mėsą marinuoju ir kepu, o vėliau visa šeima susirenka pietų ir kartu ragaujame. Keptas kumpis - tai vienas iš mūsų kalėdinių patiekalų", - pasakoja Virginija Baltraitienė. Ministrė prisipažįsta, kad gaminti jai patinka, tačiau dabar dėl didelio užimtumo virtuvėje apsilanko retai, tad šiuo metu čia dažniau sukiojasi vyras, jam ir tenka pareiga sutvarkyti medžioklės laimikį.
„Lietuva garsėja aukšta medžioklės kultūra, todėl linkiu ir toliau ją puoselėti, medžioti atsakingai. Gamta mus globoja, tad nepamirškime ir mes jai atsidėkoti, pagalvokime, kaip galime jai padėti, tausoti ir rūpintis", - sako žemės ūkio ministrė.
Fransua Hubertas gimė apie 655 m., Burgundijos hercogo šeimoje. Jaunasis hercogas labai mėgo medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą jaunuolis išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jis atsisakė titulo ir 7 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą Ardėnų kalnuose akmeninėje trobelėje. Po to buvo paskirtas Mastrichto ir Luticho vyskupu.
