Neaišku, ar šiltėjantis klimatas, ar kiti veiksniai lemia, kad maldininkus vis dažniau galima sutikti ir mūsų krašte. Dažniau jis stebimas Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, bet randamas ir Vakarų Lietuvoje, net Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Ryškus maldininkų skiriamasis bruožas – dvi didelės priekinės kojos su aštriais dantukais. Jomis maldininkai gaudo grobį. Dažniausiai grobio tyko priekines kojas sudėję lyg melsdamiesi. Matyt, nuo to kilo ir šių vabzdžių pavadinimas.

Suaugusių patelių dydis gali siekti ir 10 cm, patinėliai mažesni – užauga iki 6 cm. Spalva varijuoja nuo žalios iki geltonai rudos ar rudos.

Suaugę ir jauni maldininkai yra plėšrūs, minta įvairiais vabzdžiais. Įdomu, kad patelės neretai suėda patinėlį.

Ar maldininkai kelia pavojų mūsų vietinėms rūšims? Reiktų platesnių mokslinių tyrimų, kad būtų galima įvertinti maldininkų poveikį.

VSTT inf.