Kelia pavojų aplinkiniams
„Dar prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją buvo nustatyta, kad apie trečdalis čia augančių liepų nuskurdę, apimtos įsisenėjusių ligų. Nuspręsta ilgaamžius medžius maksimaliai išsaugoti ir naujais pakeisti tik kritinės būklės liepas.

Šiemet atlikus pakartotinį vertinimą, matome poreikį atsodinti dar dvi dešimtis. Tai liepos, kurių didesnė pusė kamieno apimta puvinio, kenkėjų. Avarinės būklės želdynai kelia pavojų aplinkiniams ir reikalauja neatidėliotinų veiksmų – jos gali neatlaikyti didesnių sniego kiekių ar audrų“, – pasakojo Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas.

Pasak jo, ilgamečių medžių priežiūra sudėtinga – juos veikia įvairios miestams būdingos nepalankios sąlygos: klimato pokyčiai (šalnos, kaitra, sausros) ir aplinkos tarša, kenkėjai. Gyvybingumas priklauso ir nuo dirvožemio turtingumo, drėgnumo.

Prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją, VDU Botanikos sodo mokslininkai rekomendavo naujomis pakeisti net 109 prastos būklės liepas, tačiau miestas tokių kraštutinumų atsisakė. Pašalinti vos 6 medžiai, labiausiai pažeisti puvinio ir kėlę didžiausią pavojų. Jų vietose ir kitose Laisvės alėjos atkarpose atsodinta netgi daugiau – 18 brandžių liepų.

„Nesuprantu, ką anuomet galvojo miestui vadovavę veikėjai, ilgai planavę ir niekaip nepradėję Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Išpjauti virš šimto liepų būtų buvusi nedovanotina klaida, nusikaltimas. Kategoriškai atsisakėme to ir stengsimės toliau išsaugoti kuo daugiau senųjų, o naujai atsodinsime tik pavienius – prasčiausios būklės ir pavojų keliančius medžius“, – užtikrino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Atsodins brandžiais medžiais
Nepriklausomų specialistų komisija, sudaryta iš Lietuvos dendrologų draugijos ekspertų, patvirtino, kad būtina pakeisti 25 dėl puvinių, gilių drevių, grybinių ligų ar kamieno plyšimų pažeistus medžius. Didžioji dalis keičiamų liepų yra Laisvės alėjos atkarpoje tarp A. Mickevičiaus ir E. Ožeškienės gatvių.

Avariniai, aplinkiniams pavojų keliantys prasčiausios būklės želdiniai bus atsodinti naujomis liepomis. Tai bus brandūs, bent dešimties metų sulaukę medžiai. Jiems keliami atitinkami reikalavimai: privalo būti bent 6–8 metrų aukščio ir mažiausiai 45–55 cm apimties medžiai.

„Laisvės alėją savo žaluma puošia ne viena per paskutinį dešimtmetį naujai atsodinta liepa. Tokia praktika pasiteisino – atsodinti medžiai sėkmingai prigijo ilgiausioje Europos pėsčiųjų gatvėje. Praeiviai dažnai nė nepastebi, kurie medžiai yra įsiterpę naujai tarp per šimtmetį skaičiuojančių senolių, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. – Stengiamės išsaugoti kuo daugiau senųjų medžių, todėl rūpinamės ne tik nuolatine specialistų priežiūra, bet ir užtikriname jų reguliarų genėjimą, tręšimą humusu, laistymą bei pomedžių purenimą.“

Sergančių medžių atsodinimą naujais želdiniais planuojama atlikti šį rudenį arba kitų metų pavasarį savivaldybės lėšomis.

Senos ligos ir pažeidimai
„Visuomenėje vyrauja mitas, kad šiandieninė Laisvės alėjos liepų būklė – tik įvykusios rekonstrukcijos pasekmė. Tai trumparegiška ir nepagrįsta – šimtamečius medžius akylai stebime, prižiūrime ir saugome jau tris dešimtmečius. Todėl galime teigti, kad dabartinė būklė – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis.

Pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos, ilgametę patirtį sukaupę dendrologai, miškininkai, arboristai. Vadovaujamės jų ekspertine nuomone, atsižvelgiame į rekomendacijas, taikant papildomas priemones želdinių būklei gerinti“, – teigė R. Savickienė.

Daugiau kaip pusšešto šimto Laisvės alėjos liepų būklė stebima ir vertinama nuo pat 1994-ųjų. Tai savivaldybės užsakymu kasmet atlieka nepriklausomi mokslininkai-dendrologai.

Apie 2000-uosius Laisvės alėjos liepų lajas buvo apnikę kenkėjai – fiksuotas 83 proc. paplitimas, 2002 m. jį pavyko sumažinti iki 77 proc. Jau tuomet penktadalio visų alėjos liepų lajose fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas – defoliacija.

Dar 2009-aisiais įvertintus Laisvės alėjos liepų sveikatingumą, ketvirtadalyje aptikta puvinių kamienuose ir skeletinėse šakose, medžiai buvo apimti įvairių ligų.

Siekiant palaikyti ar pagerinti želdinių būklę, jie laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kenkėjų mažinimo priemonės.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija ir nuotraukos