Užsikrėtimo ir viruso išplitimo keliai šiuose ūkiuose dar nėra visiškai aiškūs.
Mėginiai Suomijos kailinių žvėrelių ūkiuose buvo atrinkti pastebėjus padidėjusį gyvūnų mirtingumą ir klinikinius simptomus: diarėją, apetito stoką, neurologinius pakitimus, pakilusią temperatūrą, depresiją. Kai kurie gyvūnai buvo rasti nugaišę po 1-2 d. pasireiškus pirmiems simptomams. Šiai dienai, paukščių gripas patvirtintas 20 kailinių gyvūnų ūkių Suomijoje, kuriuose buvo laikomos arktinės lapės, audinės, sidabrinės lapės, usūriniai šunys. Visi ūkiai lokalizuotai arti vienas kito ir yra išsidėstę viename Suomijos regione.
„<...> Ar paukščių gripą žinduolis gali perduoti kitam žinduoliui, EFSA vis dar negali atsakyti. Tam patvirtinti trūksta duomenų, tačiautokios hipotezės atmesti negalima, kaip ir negalima atmesti teorijos, kad virusas nuo vieno ūkio galėjo išplisti į kitą. Visa tai šio metu aiškinasi atsakingi specialistai. Jau pasirodžius pirmiems paukščių gripo kailinių žvėrelių ūkiuose Suomijoje atvejams informavome Lietuvos kailinių žvėrelių asociaciją apie situaciją. Tuo pačiu raginame visų kailinių žvėrelių augintojus atidžiai stebėti situaciją, pranešti apie bet kokius įtarimus dėl pablogėjusios gyvūnų sveikatos”, – pasakojo VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.
Pagal VMVT inf.
