„Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus gaisrams kilti palankiu laikotarpiu pareigūnai važinės po gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebės jas dronais, dalyvaus reiduose kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Šių reidų metu pareigūnai informuos visuomenę apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, pažeidėjams bus taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės. Tikimės, kad šios priemonės padės sumažinti žolės gaisrų skaičių ir jų nuostolius, nes neretai nuo degančios žolės užsidega pastatai, padaroma didelė žala gamtai ir gyvūnams.“
Pasak J. Targonsko, šiais klausimais departamentas bendradarbiauja ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą. Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus teikiama informaciją apie pasėlių deginimą.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai primena, jog už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur baudos.
Šiemet šalyje jau kilo 163 gaisrai atvirosiose teritorijose. Jų metu išdegė per 40 ha pievų ir miško paklotės.
PAGD inf.
