Teigiama, kad prieš maždaug du dešimtmečius paplūdimys šioje vietoje, šalia uosto vartų molų, buvo apie pusšimčio metrų pločio. Dabar jo beveik nelikę.

Į pajūrį atvykę pajūrio krantų tvarkymo programos konsultacinės darbo grupės specialistai sako, kad įprastų tvarkymo priemonių – žabų klojinių ar tvorelių – čia jau nebepakaks. O prieš imantis tvarkyti iš esmės, būtina nuspręsti, poilsiui, ar uostui ši teritorija ateityje bus skirta.

„Jeigu būtų kaip pramoninė uosto teritorijos dalis, tai mes jau čia turbūt neapsieisime be inžinerinių sprendinių. Inžineriniai sprendiniai – vadinamoji kietoji dalis. Tai tetrapodai, bunos, bangolaužiai, visos kitos priemonės, kurios gali apsaugoti krantą. Tuo metu mes neturėsim paplūdimio tokio, kaip Palangoje“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Mokslininkai sako, kad spręsti reikėtų kuo greičiau, nes krantai šioje vietoje esą ypač stipriai ardyti pradėti pailginus uosto vartų molus.

„Artimiausiais dešimtmečiais šita įlanka dar gali prasiplėst kokį 50metrų į sausumos pusę. Reikia spręsti, ką daryti. Jeigu statom uostą, tai reikėtų padaryt normalią krantinę, klaipėdiečiams pavaikščiot kad būtų galima, nes, galų gale, dabar nėra kur. Paplūdimių šiek tiek yra dar ir toliau liks“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Rimas Žaromskis.

Tuo metu Palangoje audros žalos beveik nepridarė: buvo užneštos Ražės upelio žiotys, o kitą vagą prasigraužęs vanduo šiek tiek paplovė kopagūbrį. Ten, kur paplūdimiai buvo pamaitinti smėliu ir dėl to praplatėjo iki 70 metrų, bangos kopų net nepasiekė.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, tai tik įrodo smėlio pylimo paplūdimyje naudą.

Palangoje pavasarį ketinama išpilti dar apie 150 tūkstančių kubinių metrų smėlio. O Melnragėje kol kas siūloma aplopyti kopagūbrį taip, kad poilsiautojams būtų saugu.

Asta Kažukauskienė
LTV „Šiandien“
www.lvcom.lt