Tai numato priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2023 m. liepos 1 d.
Tikimasi, kad neatlygintino labai lengvų plastikinių maišelių dalijimo draudimas padės sumažinti šių maišelių naudojimą Lietuvoje, paskatins vartotojus atsisakyti įpročio dėti į maišelius produktus, kurių nebūtina papildomai pakuoti, pavyzdžiui, vaisius, jau supakuotus pieno produktus. Taip pat vietoje labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių rinktis daugkartinius maišelius, o verslus – tiekti rinkai tvaresnes alternatyvas bei didinti pirkėjų sąmoningumą.
Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskiria kaip daugiausia maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 294. Tam didžiausios įtakos turi Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų (iki 15 mikronų) maišelių naudojimas.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės gali rinktis iš dviejų reguliavimo priemonių maišelių suvartojimui mažinti. Pirmoji – užtikrinti, kad vienas gyventojas per metus sunaudotų ne daugiau 90 lengvų plastikinių maišelių, o iki 2025 m. pabaigos šį skaičių sumažinti iki 40 plastikinių maišelių per metus. Antroji – uždrausti nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius maišelius, kurių storis mažesnis nei 50 mikronų, bet didesnis nei 15 mikronų, jie prekybos vietose dažniausiai pateikiami prie kasų prekėms susidėti.
Patekę į gamtą, plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Laikui bėgant plastikiniai maišeliai suyra į mažas, netirpias plastiko daleles – mikroplastiką, kurios patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma.
Laukiniai ir jūros gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia jų organams, todėl pririję plastikinių maišelių ar mikroplastiko dalelių gyvūnai gali žūti.
Aplinkos mnisterijos inf.
