Taip pat rugpjūtį aktyviau pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes.

Laistymas ir tręšimas

Dažnai rugpjūčio mėnuo būna ganėtinai sausas, nelietingas, tad šiuo metu drėgmės ypač išsiilgsta vaismedžiai, brandinantys derlių. Kad pastarasis būtų gausus ir gardus, sausų ir saulėtų orų nuvargintą sodą rekomenduojama gausiai laistyti. Sodu bus tinkamai pasirūpinta, jei žemę sudrėkinsite apie 25 cm. Taip pat rugpjūtį vėlyvųjų veislių obelis reikia purkšti kalcio trąšomis, nes šių veislių obuoliai bus ilgai sandėliuojami, o tinkamas patręšimas padės išvengti obuoliams būdingos ligos – poodinės dėmėtligės.

 Visą derėjimo laikotarpį gausiai laistyti reikėtų ir agurkus, o jei vaisiai deformuoti, juos reikėtų tuo pačiu ir patręšti. Pastebima, kad jei agurkai pernelyg stori, vadinasi, jiems trūksta kalio, todėl reikėtų rinktis kompleksines trąšas su didesne šio elemento koncentracija. Jei agurkų vaisiai pernelyg smailiais galais, tai gali būti ženklas, kad dirvožemyje per mažai azoto. Tokiu atveju rekomenduojame rinktis „Nutrivant agurkams“ trąšas.

Štai gausiai rugpjūtį derančius pomidorus reikia laistyti gerokai mažiau, kadangi dėl drėgmės pertekliaus ima trūkinėti jų vaisiai. Nepamirškite, jei paskutinį vasaros mėnesį nelepina saulė ir šiltas oras, pomidorus vertėtų nupurkšti mineralinių trąšų tirpalu. Pavyzdžiui, „Nutrivant pomidorams“.

Drėgną, gerai palaistytą žemę rugpjūtį itin mėgsta ir šakniavaisinės daržovės, nes šiuo metu jos ypač sparčiai auga. Kad neišsivystytų šioms daržovėms būdinga liga – vidinis juodasis puvinys – morkas bei burokėlius rekomenduojama tręšti boru. O štai norint sulaukti gausaus vėlyvųjų daržovių derliaus, pavyzdžiui, žieminių kopūstų, rugpjūtis – tinkamas metas jas pamaitinti kalio trąšomis. Šios trąšos reikalingos kopūstų gūžių ir morkų stiebų formavimuisi.

Praėjus apytikriai dviems savaitėms po derliaus nuėmimo, rudeninėmis trąšomis verta pastiprinti vaismedžius ir uogienojus, taip pat ir dekoratyvinius augalus. Taip stipresni augalai geriau peržiemos, bus atsparesni ligoms, sparčiau augs ir ves vaisius kitąmet.

Vaismedžių ir uogų krūmų formavimas

Nuskynus serbentus ir agrastus, rekomenduojama išpjauti sutankėjusias šakeles. Avietyne po derliaus nuėmimo išpjaukite derėjusius stiebus, taip pat – silpnesnius šiųmetinius. Taip sumažinsite žievėplaišos paplitimo riziką kitąmet.

Mėnesio pradžioje reikėtų išgenėti trešnių ir vyšnių medžius – išpjaustyti ligų nuskurdintas, o taip pat mažai derančias, tačiau smarkiai augančias šakas. Pjaunant šaką svarbu palikti pakankamai ilgą stuobrelį (nuo 5 iki 20 cm). Kuo šaka storesnė, tuo ilgesnį jį palikti rekomenduojama.

Rugpjūčio pradžia puikiai tinka ir obelų genėjimui. Šiuose vaismedžiuose specialistai, pirmiausia, rekomenduoja pašalinti statmenai augančias ar vainiką pernelyg tankinančias šakas.

Dirvos paruošimas ir braškių sodinimas

Braškes patariama sodinti į tinkamai paruoštą žemę: ji turi būti švari nuo piktžolių, pakankamai supurenta. Piktžoles iš dirvos pašalinti galima priemonėmis „Dalgis“ arba „Ouragan“. Po derliaus nuėmimo šiomis priemonėmis galite apdoroti ir kitus daržo plotus, kuriuos ketinate naudoti tik kitąmet. Braškių daigus geriausia įsigyti iš specializuotų ūkių. Jei braškių daigus pasodinote į sausą žemę, juos būtina gausiai palaistyti.

Jeigu darže buvo daug ligotų augalų, jų liekanas patartina  išnešti iš lauko ir, esant galimybei, sudeginti. Jei ligos augalų nekamavo, daržą pakanka patręšti mėšlu ir giliai sukasti arba suarti.

Augalų apsauga

Kad apsaugotumėte daržoves nuo kenkėjų, rugpjūčio mėnesį jas purkšti rekomenduojame biologiniu preparatu „Olergan” arba „Konflic”. Šie preparatai tinka bet kokioms jūsų darže ar šiltnamyje auginamoms daržovėms.

Šiltnamiuose rugpjūtį gali atsirasti šiltadaržinių baltasparnių, kurie pridaro nemažai žalos. Kad išvengtumėte šių kenkėjų, patariama kabinti kenkėjų gaudykles, o šiltnamyje augančias daržoves purkšti preparatais „Olergan” arba „Zicara”.

Agurkų augintojai neretai susiduria su miltlige, kurią galima atpažinti iš ant viršutinės lapų pusės atsiradusių baltų dėmelių, primenančių miltus. Susidoroti su šia problema padės biologinis preparatas „Funres” arba fungicidas „Topas”.

O štai, jei apatinėje lapo pusėje atsirado gelsvos dėmės, susiformavusios pagal lapo gyslas, panašu, kad agurkus užpuolė netikroji miltligė. „Litagros” agronomai susidūrusiems su šia problema pataria naudoti biologinį preparatą „Flama” arba fungicidą „Infinito”.

Pastarosios augalų apsaugos priemonės tinka ir šiltnamiuose auginamiems pomidorams: „Flama”  preparatas naudojamas norint išvengti pomidorus puolančio maro, o jei augalai jau serga, vertėtų naudoti fungicidus „Infinito” ar „Revus”.

Kad agurkų bei pomidorų ligų rizika būtų mažesnė, patariama retinti šių augalų lapus. Pomidorų lapai retinami, kai šiltnamyje yra ne didesnė kaip 80 proc. drėgmė, ir jokiu būdu ne vakare, nes turi užsitraukti žaizdelės. Pomidorų lapas laužiamas prie pat koto, nepaliekant jokio lapo galiuko. Agurkų lapai atvirkščiai – skinami tik patys lapalakščiai. Kai pomidoro kekė yra jau subrendusi ir linkusi raudonuoti, iki jos turi būti nuskinti lapai, kad ji noktų. Per vieną kartą nuskiname ne daugiau kaip 3-4 lapus.

Atkreipkite dėmesį, kad kovojant su ligomis ir kenkėjais, vaismedžius ir daržoves insekticidais bei fungicidais paskutinįkart reikėtų purkšti likus ne mažiau kaip 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo.

Papildomai apsaugoti vaisius ir daržoves galima naudojant ir ekologiškas priemones – tai leis užauginti natūralesnį ir sveikesnį derlių jūsų stalui.