Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, politinių pajėgų sutelktumas ir dėmesys šiam klausimui atitinka jo strateginę svarbą miesto infrastruktūrai, kuri prašyte prašosi plėtros.
"Būtinybę uostamiestyje statyti dar vieną tiltą per Danę darsyk patvirtino šiuo metu vykstantis kapitalinis Pilies tilto remontas, kurį numatoma užbaigti gruodį. Laikinai sumažinus šiaurinę ir pietinę miesto dalis siejančių arterijų skaičių, padaugėjo papildomų rūpesčių vairuotojams, viešajam transportui bei atsakingų tarnybų specialistams, o eismo organizavimas reikalauja nuolatinės kontrolės", - sakė miesto vadovas.
Naujasis Bastionų gatvės tiltas, anot specialistų, perimtų Tiltų gatvės patiriamas apkrovas, taptų paspirtimi tvarkant kitas esamas dviejų miesto dalių sąsajas ir pagerintų eismo sąlygas.
V. Grubliausko manymu, vertėtų užsibrėžti terminą, kuris užduotų tempą visų naujojo tilto projektavimo procese dalyvaujančių pusių darbui.
"Tikiuosi, kad jau žiemą, atnaujinus eismą kapitališkai suremontuotu Pilies tiltu, susipažinsime ir su būsimojo Bastionų gatvės tilto vizualizacija", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Įvertinus ekonominius argumentus bei specialistų vertinimus, pasirinktas centrinės miesto dalies plėtros su naujuoju tiltu scenarijus. Šis pasirinkimas sukėlė abejonių visuomenininkams, kurie reikalavo atkreipti dėmesį, jog statybų metu ketinama nugriauti vertingą XIX a. pastatą, ir reikalavo jį išsaugoti.
ELTA primena, jog šių metų liepos 10-ąją prie Kultūros paveldo departamento buvo surengta akcija, siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą. Akcijos dalyvių teigimu, nugriovus Bangų g. 11 adresu pažymėtą pastatą, būtų sunaikintas ne tik vienas seniausių pastatų šioje gatvėje, bet ir vertingas istorinis senamiesčio užstatymas.
Kultūros paveldo departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti, vadovaujama Departamento direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio, konstatavo, kad koncepcija atitinka bendrojo plano sprendinius, ir priminė, jog minėtasis statinys, kuris buvo nesyk rekonstruotas ir neteko didžiosios dalies autentiškumo, nėra saugoma kultūros vertybė.
Sprendimas nesuteikti šiam pastatui teisinės apsaugos buvo priimtas pernai lapkritį, argumentuojant, jog pastatas yra esmingai perstatytas 1956 metais, buvusios palėpės sąskaita buvo pristatytas antras aukštas, ir jis yra praradęs savo vertingąsias savybes. Be to, tai yra sodybinio, Klaipėdos priemiesčiams būdingo užstatymo liekana, tad pastatas neformuoja jokios gatvės. Vertingoji savybė toje vietoje yra tik grindinys.
Anot Klaipėdos mero, viliamasi, kad tolesnius detaliojo planavimo ir techninio projektavimo etapus lydės konstruktyvūs viešieji svarstymai, leisiantys parinkti optimaliausius projekto sprendinius.
