Didžiausi pokyčiai bus matyti ten, kur kuriamos tvarios pievos, tai yra atokesnėse nuo gyvenamųjų zonų vietose, dalyje gatvių skiriamųjų juostų ir pakelių. Visos pievos iki liepos pabaigos bus nušienautos, siekiant, kad čia neįsivyrautų piktžolės ir invaziniai augalai. Šienaujant pievas kartą ar du per metus, šalinant invazinius augalus, jose palaipsniui įsivyrauja tik žydinčioms pievoms būdingos augalų rūšys, jos išstumia dilgėles, balandas ir kitą nepageidaujamą augmeniją.
Tuo pačiu bendrąjį tvaraus šienavimo algoritmą pildo pagal gyventojų poreikius tikslinami šienavimo žemėlapiai.
„Natūralu, kad standartizuotas tvaraus šienavimo algoritmas nebūtinai atspindi kiekvieno kiemo ar kaimynijos poreikius. Nuo pat šienavimo sezono sezono pradžios, aktyviai dalyvaujant seniūnijoms, tiksliname šienavimo žemėlapius, atsižvelgdami į konkrečių vietų specifiką ir žmonių veiklos įpročius“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vadovė Ramunė Baniulienė.
Nuo šienavimo sezono pradžios patikslinta daugiau nei 120 šienavimo vietų, kuriose gyventojai prašo palaikyti trumpą veją arba atvirkščiai – leisti vešėti pievai.
Geresniam vairuotojų matomumui užtikrinti iki 10-ies metrų pratęstas trumpos vejos ruožas ties sankryžomis, trumpa veja palaikoma platesnėse transporto žiedų prieigose. Nuo liepos veja iki 10 cm bus palaikoma siauruose ruožuose tarp gatvės ir pėsčiųjų tako bei žaliuosiuose plotuose tarp gatvės ir namų, kur gyventojai yra įpratę vedžioti augintinius ar prižiūrėti gėlynus.
Trumpesnė nei praėjusiais metais veja bus gyvenamojoje aplinkoje, tai yra kiemuose, sporto ir žaidimų aikštelėse, parkuose, skveruose ir aikštėse. Čia šiemet šienaujama dažniau nei anksčiau. Nepaisant to, kad žolė šią drėgną vasarą auga ypač sparčiai, stengiamasi neleisti žolei užaugti iki vidutinio aukščio. Trumpa veja čia palaikoma tam, kad kiemuose būtų patogiau žaisti vaikams, miestiečiai aikštėje ar parke galėtų drąsiau prisėsti ant vejos, pasitiesti pledą, leisti aktyvų laisvalaikį. Iki tvaraus šienavimo įvedimo žolė šiose vietose dažnai pasiekdavo vidutinį dydį, kuris nėra patogiausias.
Kol kas visai nebus šienaujama tose vietose, kuriose prasminga palikti savaime želiančią laukinę augmeniją. Tai yra magistralinių gatvių prieigose, stačiuose gatvių ir upių šlaituose, kai kuriuose transporto žieduose ir skiriamosiose juostose, tai yra ten, kur nevaikšto žmonės. Čia gausiai vešinti žaluma ypač pasiteisino, nes aukšta žolė ir savaime želiantys krūmai bei medžiai ne tik padeda kovoti su karščio bangomis, tačiau ir sugeria gausius kritulius.
Tvaraus šienavimo nauda, kaip rodo kitų miestų patirtis, atsveria nepatogumus ir rizikas, tokias kaip erkių ar alergijos pavojus. Medžio, krūmo pavėsis jutiminę temperatūrą gali sumažinti dešimčia, tvari pieva – netgi penkiais laipsniais, tai ypač svarbu per karščius. Sugeriamos liūtys mažiau tvindo gatves, turime švaresnį orą ir mažiau dulkių.
Vilnius yra apsuptas gamtos, tad alergiškiems žmonėms visais atvejais reikia ypatingai rūpintis savo sveikata. Alergologai primena, kad pirmieji alergijos įsiaudrinimai vyksta dar nepražydus augalams, nes žiedadulkes vėjai atneša net iš piečiau esančių šalių.
Šiemet Vilniuje pradėjo veikti realaus laiko taršos ir žiedadulkių koncentracijos stebėjimo sistema (https://miestoplauciai.vilnius.lt), kurioje galima pasitikrinti konkrečių augalų žiedadulkių koncentraciją bet kuriuo metu.
vilnius.lt
