Šais metais pirmasis sugrįžęs dirvinis vieversys pastebėtas sausio 24 d., Klaipėdos rajone. Vasario viduryje pasirodė daugiau šių sparnuočių, gausesni jų būriai buvo matomi ir kitose Lietuvos vietose – Šakių, Raseinių rajonuose, Kauno mieste, Lampėdžiuose.

Vieversiai žiemoja Centrinėje Europoje. Skrenda gana greitai – apie 50-60 kilometrų per valandą greičiu, o per dieną gali ir 800 kilometrų įveikti.

Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių (Alaudidae) šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Alauda arvensis). Kiti – didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis trumpapirštis vieversys (Calandrella rufescens), kuoduotasis vieversys (Galerida cristata), raguotasis vieversys (Eremophila alpestris) Lietuvoje yra daug rečiau sutinkami.

Jie šiek tiek didesni už žvirblį, kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai. Sveria 38-44 gremų.

Šie paukščiai gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose, mėgsta keliukus ir pakeles. Lizdą suka balandžio pabaigoje, iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius ir išveda dvi vadas.

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Jų čirenimas girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio. Tai vieni anksčiausiai pradedančių giedoti paukščių.

Vieversiniai paukščiai priklauso Žvirblinių būriui (Passeriformes) – labiausiai prisitaikiusiai ir evoliuciškai jauniausiai paukščių grupei, sudarančiai apie 60 proc. visų paukščių, t. y. daugiau nei 5 tūkst. rūšių.

Europoje vieversių populiacija sparčiai mažėja, kai kuriose šalyse per kelis pastaruosius dešimtmečius jų išnyko beveik 90 proc. Svarbiausios priežastys – nyksta perėjimui tinkamos buveinės, įtakos turi ir intensyvus ūkininkavimas, pesticidų naudojimas. Lietuvoje kol kas tai dar dažnai sutinkamas paukštis.

Vieversėlis nuo seno buvo lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 dieną, tad ji vadinama Vieversio diena.

Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris...

AM inf.