Iš samanų išlindusios geltonos voveraičių kepurės yra lengvai atpažįstamos – šių grybų beveik neįmanoma supainioti su jokiais kitais. Net pradedantys grybautojai gali neabejoti, aptikę voveraičių šeimynomis nusėtus plotelius. Tik šiemet rasti tokias vietas yra žymiai sunkiau negu pernai, rašoma pranešime spaudai.
„Žmonės mėgsta voveraites, nes jos beveik nekirmija, gerai išsilaiko ir tinka įvairiems, lengvai paruošiamiems patiekalams. Tačiau šiemet pastebime, kad miškai šių gėrybių šykšti. Nors pavasaris buvo lietingas ir sužadino lūkesčius, bet per karščius liepą grybiena išdžiūvo, drėgmės labai trūksta. Dėl to voveraitės dygsta vangiai. Net patyrę grybautojai užtrunka ilgiau, kol prirenka pintines. Galima sakyti, voveraičių valgiai tampa prabanga“, – pasakoja Vincas Martusevičius, Varėnoje veikiančios grybų perdirbimo įmonės „Tandemus“ padalinio vadovas.
Palyginti, ankstesniais metais geras derlius leisdavo „Maximos“ pirkėjus pradžiuginti net dešimt kartų didesniu kiekiu. Tad mėgautis voveraitėmis, anot pašnekovo, šiemet derėtų ypatingai, pajaučiant kiekvieno kąsnio skonį.
„Dauguma mūsų pirkėjų pripažįsta, kad pirmenybę teikia vietinei produkcijai. Voveraitės iš Lietuvos miškų – itin laukiama prekė. Juk vasarą paragauti pirmųjų miško gėrybių daug kam yra savotiškas ritualas ir savotiška šventė. Todėl daug metų bendradarbiaujame su vietiniais tiekėjais, kurie užtikrina, kad, jeigu ne Dzūkijoje, tai Aukštaitijoje ar net pajūrio pušynuose užaugę grybai pasiektų mūsų parduotuves“, – sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Voveraičių karalystės dar nesurado
V. Martusevičius sako, kad voveraičių dar niekas neišmoko auginti dirbtinai. Šie grybai – natūralus gamtos produktas, kurio derlius nepriklauso nuo žmogaus valios.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje nėra išskirtinio miško, kurį būtų galima pavadinti voveraičių karalyste. „Kiekviename šalies regione yra patyrusių grybautojų, kurie žino grybingas vietas ir jas lanko. Jeigu ne vienur, tai kitur voveraičių jie randa, o svarbiausia – jie atsakingai saugo miško paklotę, kad galėtų prisigrybauti ir kitąmet“, – kalba V. Martusevičius ir priduria, kad patyrę grybautojai šiemet per dieną sugeba pririnkti ir po 5 kilogramų voveraičių.
