Termometro stulpeliui kopiant tai aukštyn, tai leidžiantis žemyn, užliejamuose vietovėse įsikūrę gyventojai nerimastingai žvalgosi į upes ir stebi sniego tirpsmą. Šiaurės vakarų Lietuvoje sniegas matyti tik miškų lopinėliuose, kurių nepasiekia saulės spinduliai, kur kas storesnė sniego danga – rytinėje šalies dalyje. Be abejo, didžiausia potvynio tikimybė, kaip ir kasmet, kyla gyvenantiems šalia Neries ir Nemuno upių.

„Labai sunku prognozuoti būsimas žalas ir jų dydžius, tačiau galima tikėtis, kad labiausiai nukentės regionai, kurie su tuo susiduria beveik kiekvieną pavasarį. Dėmesį atkreipti turėtų tie žmonės, kuriems priklausantys pastatai ar kitas turtas yra žemesnėse vietovėse, ypač prie upių. Kad nenutiktų taip, kaip esame savo įvykių suvestinėje fiksavę vienais metais, kuomet ledonešis kartu su savimi nusinešė ir namo tvorą“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Gali prireikti ir botų bei lietpalčių

Draudikams jau teko atlyginti ne vieną tūkstantį už tirpstančio sniego prasiskverbimą pro pastatų konstrukcijas, vidutinė tokių įvykių žala siekia apie 700 eurų.

„Tirpstantis sniegas jau spėjo pridaryti žalos, kuri gali dar išaugti atodrėkio metu – vanduo gali užlieti rūsius, namus, ūkinius pastatus, sodybas, taip pat ir gatves. Tokios nelaimės nutinka dėl įvairių priežasčių – kartais tai statybos brokas, netinkama izoliacija, kartais mažiau kokybiškos statybinės medžiagos, o kitą kartą ir netinkama savo turto priežiūra. Nelaimių išvengti ar žalą sumažinti galima prieš atodrėkį nukasus sniegą aplink savo namą ar sodybą, taip pat padarius griovius vandens nubėgimui – kad jis nesikauptų ar nebėgtų namo link“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, gyvenantiems prie upės būtina ją stebėti – ar nesikaupia ledai, ar nekyla vanduo, o tai pastebėjus, kreiptis bendruoju pagalbos numeriu.

„Iš patalpų, kurias gali apsemti, reikėtų išnešti brangius daiktus, techniką, kad ši nebūtų sugadinta vandens. Negyvenamuose namuose ar sodybose patarčiau atjungti elektrą ir dujas“, – aiškina ekspertas.

A. Žiukelis atkreipia dėmesį į būtinybę po ranka turėti tinkamą avalynę ir drabužius, kurie praverstų nutikus nelaimei, jei reikėtų bristi į vandenį.

„Siūlyčiau pasirūpinti darbo įrankiais, jeigu prireiktų šalinti besiskverbiančio vandens sukeltus padarinius. Taip pat vertėtų pasirūpinti galimybe įkrauti telefoną iš išorinės baterijos, jei dingtų elektra. Tokiu atveju naudinga turėti žibintuvėlių ar žvakių“, – pataria jis.

Pataria susirinkti daiktus iš kiemų

Anot eksperto, susirūpinti dėl savo turto reikėtų ne tik prie upės gyvenantiems žmonėms, bet ir kitiems nuosavų namų savininkams. Tirpstant sniegui ir lyjant vienu metu, lietaus vandens nubėgimo sistema nespėja surinkti viso vandens, tad tikėtina, kad šiemet išvysime apsemtus kiemus.

„Kai kuriose nuosavų gyvenamųjų namų rajonų gatvėse įrengta kanalizacija nėra pajėgi surinkti neįprastai gausaus vandens kiekio, tad gyventojai turėtų iš anksto pasirūpinti savo turtu. Patarčiau nepalikti kieme jokių daiktų, kuriuos vanduo gali sugadinti – žoliapjovių, lauko baldų, grilių. Individualių namų gyventojams, turintiems nuosavus nuotekų įrenginius, patariu kiekvieną dieną stebėti infiltracinius šulinius – dėl gausaus kiekio vanduo nespėja susigerti į žemę ir gali grįžti atgal į pagrindinį nuotekų įrenginį, o čia prasideda papildomos išlaidos valymui“, – vardija A. Žiukelis.

Jis taip pat siūlo apsaugoti ir elektrinių vartų mechanizmus – iškritus gausesniam kritulių kiekiui, draudimo bendrovė sulaukia pranešimų apie jų gedimus, o gyventojams tenka rankomis atidarinėti vartus norint išvažiuoti iš kiemo.

Braidžioti po balas, pasak eksperto, gali tekti ir daugiabučių gyventojams, mat susidarant itin dideliam vandens kiekiui, siurblinės nespėja pumpuoti nuotekų ir susidoroti su staigiu jų padidėjimu, tad kyla rizika, jog dalis tokių nuotekų gali išsilieti į aplinką. Pastebėjus galimai į žemės paviršių besiveržiančias nuotekas ar vandentiekio avariją apie sutrikimą pranešti reikėtų miestų vandens tiekėjams.