„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, į vaistines užsukantys žmonės dažniausiai apsirūpina susižeidus praverčiančiais pleistrais, antiseptiniais purškalais, tepalais nuo skausmo, priemonėmis nuo nubrozdinimų ar nudegimų.

Neatsargiai darbuojantis sode ar darže bene dažniausiai nutinkančios bėdos yra įvairios traumos. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, daugiausia skaičiuojama galūnių patempimų, lūžių, išnirimų ir įvairių čiurnos traumų atvejų. Skaičiai rodo, kad šių metų kovo ir balandžio mėnesiais čiurnos traumų skaičius, lyginant su 2019 m., sumažėjo 40 proc., o piršto traumų – 10 proc. Nepaisant džiuginančios statistikos, ekspertai ragina per daug neatsipalaiduoti.

Dažniausios traumų priežastys – sodo įrankiai

Draudimo bendrovės Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas teigia, kad kasmet sulaukiama pranešimų apie elektriniais arba aštriais sodo įrankiais sužalotas galūnes, rašoma pranešime spaudai. „Žmonės galvoja, kad dirbant su šiais įprastais įrankiais negali nutikti nieko blogo. Deja, realybė yra kitokia: sodo žirklėmis sužeidžiami pirštai, kirviais – kojos ar rankos. Dažniausiai atsiperkama išgąsčiu ir smulkiomis žaizdomis, tačiau pasitaiko ir skaudžių atvejų, kai galūnes tenka amputuoti, ypač neatsargiai naudojant elektrinius pjūklus arba kampinius šlifuoklius. Vertėtų prisiminti posakį, kad kartais ir lazda iššauna, ir būti atsargiems“, – dėmesį atkreipia jis.

Eksperto teigimu, pasitaiko traumų krentant iš didesnio aukščio, pvz., genint medžius ar dažant pastatų sienas. Tokiu atveju dažniausiai patiriami sumušimai, rečiau – rankų ar kojų lūžiai bei smegenų sukrėtimai.

Draudimo bendrovės duomenimis, išmokos už įvairias sode patiriamas traumas siekia nuo 60 iki 500 eurų.

Bėdų sukelia ir neatsargus žaliųjų atliekų deginimas

Darbai sode daugeliui neatsiejami nuo sausos žolės, nupjautų šakų, kitų žaliųjų atliekų deginimo, tačiau draudikai pataria šio įpročio atsisakyti. „Kasmet fiksuojame atvejus, kai neatsakingas žaliųjų atliekų deginimas virsta gaisru, todėl patariame deginamų žaliųjų atliekų nepalikti be priežiūros, o baigus deginti, ugniavietę užpilti vandeniu ar smėliu“, – pataria draudimo ekspertas.

Deginant žaliąsias atliekas dūmų pavidalu išsiskiria nuodingi produktai: anglies monoksidas, liaudiškai vadinamas smalkėmis, suodžiai, kiti nuodingi junginiai. Įkvėpus dūmų gali atsirasti ne tik trumpalaikiai nemalonūs pojūčiai, bet ir iškyla pavojus apsinuodyti ar prarasti sąmonę.

Neatsargus atliekų deginimas gali baigtis odos nudegimais. Anot vaistininkės, nudegintą vietą reikia šaldyti, nustačius, ar nudegimas nežymus, ar didelis. „Galima naudoti vandenį arba ledukus, juos būtinai įvyniojus į švarų tvarstį, kad dar labiau nepakenktume odai. Po to pažeistą vietą reikia apdengti steriliu tvarsčiu, prieš tai ją dezinfekavus antiseptine priemone ar nudegimams mažinti skirtomis putomis. Pirmąsias 24 val. negalima naudoti aliejinių ar riebių tepalų. Nestipriai nudegintai odai raminti tinka ir kremai, skirti po saulės nudegimų“, – sako L. Vanagaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad namuose gydyti galima tik lengvus ir nedidelius nudegimus: jei oda parausta, išsausėja, atsiranda skysčio pripildytos pūslės, o nudegintas plotas ne didesnis už delną. Jei pažeidimai rimtesni (sprogusios pūslės, pabalusi ar net pajuodusi oda), pakyla kūno temperatūra ir jaučiamas šaltkrėtis, būtina kreiptis į medikus. Tai daryti reikėtų ir tuo atveju, jei nudeginta veido ir galvos sritis.

Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais aplinkos apsaugos reikalavimais, lauko sąlygomis deginti augalus leidžiama tik sukrautus į krūvas ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginti draudžiama miške, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta 30-230 eurų bauda.

Erkė gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir ravint darže

Sveikatos specialistai pastebi, kad šiemet gerokai suaktyvėjusios pavojingas ligas sukeliančios erkės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, susirgimų Laimo liga padaugėjo beveik du kartus, nustatyti trys erkinio encefalito atvejai, kai pernai nebuvo fiksuota nė vieno. Efektyviausia priemonė, sauganti nuo pavojingo erkinio encefalito, yra skiepai, tad dar nepasiskiepijusiems specialistai rekomenduoja tai padaryti.

Kaip rodo draudimo bendrovės klientų pranešimai, susidurti su Laimo ligą ar erkinį encefalitą platinančiomis erkėmis galima ne tik vaikštant po miškus ar pievas, bet ir dirbant soduose. BTA duomenimis, kasmet pavasarį skaičiuojama vis daugiau Laimo ligos atvejų. Daugiausia susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu užregistruota Vilniaus bei Panevėžio apskrityse.

Daržininkai turėtų saugotis ne tik erkių, bet ir dirvožemyje tūnančių plika akimi nematomų stabligės sukėlėjų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje 2–3 žmonės suserga šia ūmia įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškiančia liga. Sergančiųjų skaičius atrodo itin mažas, tačiau susirūpinti verta dėl šiai ligai būdingo didelio mirštamumo, siekiančio 50 –100 procentų.