Europos plastiko paktas, parengtas Prancūzijos ir Nyderlandų iniciatyva, yra skirtas kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu.

Šios problemos vis aktualesnės ir Lietuvai, nes pastaraisiais metais šalyje auga susidarančių plastiko atliekų kiekis. Antai 2017 m. buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų, o 2018 m. – 100,5 tūkst. tonų plastiko atliekų, didžiąją dalį jų – 61 proc. sudarė plastiko pakuočių atliekos.

Mūsų šalies atstovai aktyviai prisidėjo rengiant Europos plastiko paktą. Jie konsultavosi su verslo, mokslo ir suinteresuotomis institucijomis, dalyvavo šio dokumento rengimo darbo grupės susitikimuose, teikė komentarus ir pastabas.

Paktu siekiama, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc., o visi šie teikiami rinkai gaminiai ir pakuotės, kiek įmanoma, būtų naudojami pakartotinai ir perdirbami. Taip pat siekiama, kad iki 2025 m. būtų perdirbama bent 25 proc. daugiau vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių, o naujuose gaminiuose ir pakuotėse būtų bent 30 proc. perdirbto plastiko. Šie tikslai yra savanoriški, todėl jų neįvykdžius sankcijos nėra numatytos.

Lietuvoje, siekiant padėti verslui įgyvendinti Europos plastiko pakto tikslus, numatoma peržiūrėti teisinę bazę ir planuoti finansines priemones inovacijų ir perdirbimo srityje. Tikimasi, kad mūsų šalis, įgyvendindama paktą, lengviau įvykdys ir kitus ES žiedinės ekonomikos teisės aktų numatytus tikslus.

Prie Europos plastiko pakto iniciatyvos, vasario 25 d. duomenimis, taip pat ketina jungtis Danija, Suomija, Švedija, Ispanija, Portugalija, Italija, Prancūzija ir Olandija.