Europos žaliasis kursas – nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo.
Komisijos narys pristatydamas Europos žaliąjį kursą teigė, kad Europos žaliasis kursas apima visus ekonomikos sektorius, visų pirma, transportą, energetiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat plieno, cemento, elektronikos, tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę. V. Sinkevičius pabrėžė, kad klimato kaita neturi sienų – ji palies kiekvieną šalį, todėl Europos Komisija pasirengusi atliepti valstybių narių planus ir piliečių lūkesčius.
Siekdama į teisės aktus įtraukti politinį užmojį iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu, Komisija per 100 dienų pristatys pirmąjį Europos klimato įstatymą. Kad įgyvendintų su klimatu ir aplinka susijusius tikslus, Komisija pristatys 2030 m. biologinės įvairovės strategiją kartu su naująja pramonės strategija, žiedinės ekonomikos veiksmų planą, tvarių maisto produktų strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir pasiūlymus, kompleksinę strategiją, apimančią oro ir vandens kokybės, pavojingų cheminių medžiagų, pramoninių išmetamųjų teršalų, pesticidų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimus. Nedelsiant bus imtasi didinti 2030 m. Europos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, nustatant tikrovišką 2050 m. tikslo įgyvendinimo planą.
Europos investicijų banką ketinama reformuoti į Klimato kaitos banką ir padvigubinti klimato kaitai skiriamas lėšas iki 2025 m. 2020 m., siekdama patenkinti papildomo finansavimo poreikį, EK pristatys Tvarios Europos investicijų planą. Norint pasiekti dabartinius 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, kasmet papildomai reikės 260 mlrd. eurų investicijų, t. y., apie 1,5 proc. 2018 m. BVP.
