1. Gėlininkų pasiruošimas žiemai

Išpuoselėto gėlyno vaizdas džiugina, tačiau jis reikalauja ne tik kruopštaus darbo, bet ir žinių. V. Rylienės teigimu, tiek pradedantys, tiek profesionalai gėlininkai susiduria su ta pačia problema – augalus neretai apninka ligos ir kenkėjai. Bene dažniausiai gėlių svogūnėlius pažeidžia pelėsis, o šaknyse įsiveisia erkutės.

Rugsėjo pabaigoje patartina sodinti tulpių, hiacintų bei narcizų svogūnėlius, rašoma pranešime spaudai. Tad specialistė siūlo atidžiai juos apžiūrėti ir įsitikinti, jog gėlių svogūnėliai nepažeisti.

Jei vis tik susidūrėte su šia problema, V. Rylienė dalijasi sprendimu: „Pažeistus gėlių svogūnėlius reikėtų pamirkyti karštame, 50° C, vandenyje arba kambario temperatūros kalio permanganato tirpale. Jam paruošti pakaks 100 ml vandens bei 3 g kalio permanganato granulių. Kalio permanganatas pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir nuo seno naudojamas kovojant su grybelinėmis augalų ligomis: miltlige, verticilioze bei fuzarioze, tad puikiai tinka tiek daugiamečių gėlių svogūnėliams rudenį, tiek daržovių sėkloms pavasarį dezinfekuoti“.

Sėkmingam gėlynų vešėjimui užtikrinti reikalinga maistinga dirva. Augalai per vasarą iš dirvos „išsiurbia“ naudingas medžiagas, tad prieš sodinant gėlių svogūnėlius ar dalinant daugiamečių gėlių kerus, tinkamas sprendimas ją patręšti organinėmis ar mineralinėmis trąšomis.

„Trąšas rekomenduojama pasirinkti atsižvelgiant ne tik į tai, kaip stipriai per vasarą dirva nualinta, bet ir į sodinamų augalų rūšį – skirtingiems augalams gali prireikti skirtingų trąšų. Ieškantys paprasto sprendimo gali rinktis universalias trąšas, tinkančias tiek sodo, tiek daržo augalams“, – pataria „Senukų“ specialistė.

2. Patarimai sodininkams

Sodininkams rudenį darbų taip pat netrūksta – rugsėjį pats metas nurinkti derlių, pildyti sodo kolekciją naujais augalais.

Pasak, V. Rylienės, rugsėjo pabaigoje tinkamas metas sodinti braškes, serbentus, kriaušes, obelis. „Kuo ruduo šiltesnis, tuo didesnė tikimybė, jog sodinukai sėkmingai prigis ir suformuos tvirtą šaknų sistemą. Tai augalams padės lengviau ištverti žiemos šalčius, greičiau atsigauti pavasarį“, – atskleidžia specialistė.

Rylienė primena, jog ant žemės nukritusiuose lapuose, užsilikusiuose ir pūti pradėjusiuose vaisiuose kaupiasi bakterijos, žiemoja įvairūs grybeliai ir kiti kenkėjai. Todėl, norint palengvinti sau darbą pavasarį, derlių nuo dirvos nurinkti reikia laiku ir rudenį palikti ją „švarią“.

Tvarkinga veja – neatsiejama sodo dalis, kuriai rugsėjo mėnesį dėmesio reikia skirti taip pat. Specialistės teigimu, paskutinį kartą šį sezoną veją nupjauti rekomenduotina paliekant bent 10 cm aukščio žolę. Tai padeda vejai apsisaugoti nuo šalčio.

Svarbu išrauti ir nepageidaujamas piktžoles, sugrėbti kenkėjų „saugykla“ tapusius medžių lapus. „Jeigu iki rugsėjo vidurio dar neatlikote pirmojo vejos tręšimo, galite tai padaryti dabar. Rudenį patręšta veja greičiau sužaliuos“, – sako specialistė.

3. Nepamirškite paruošti daržo

Dirvožemio perkasimas – bene daugiausiai jėgų pareikalaujantis darbas. Tačiau V. Rylienė siūlo neskubėti ir atskleidžia, kad ne visų rūšių dirvožemį rudenį būtina perkasti.

„Rudenį perkasti būtina sunkų, molingą dirvožemį. Perkasimas gerina jo struktūrą – suformuoja oro ertmes ir dirvą prisotina deguonimi. Trūkstant deguonies, augalai nesugeba pasisavinti maistingų medžiagų – jos įgauna neprieinamą formą – daržovės pradeda „skursti“. Rekomenduojama nešvaistyti jėgų ir nejudinti ir taip smėlingos, birios dirvos. Kasant tokio tipo dirvožemį ir smėliui užpildžius oro ertmes, deguonies dirva vis tiek neįsisavins. Tad smėlingą dirvožemį patariama perkasti prieš pat sėją, pavasarį“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Žemę ėmus merkti lietui, geriau nejudinti ir labai drėgnos dirvos. Anot „Senukų“ ekspertės, kasant iki 10 cm permirkusią žemę, ji sutrypiama, pažeidžiama jos struktūra. O tai atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl, jei oro sąlygos nepalankios, patariama palaukti pavasario.