"Lietuva atsilieka įgyvendindama ES direktyvoje keliamus tikslus ir tam, kad jie būtų pasiekti reikalingi ne kosmetiniai veiksmai, o visų suinteresuotų pusių - gamintojų ir importuotojų, savivaldybių, Aplinkos ministerijos, atliekų surinkėjų bei perdirbėjų - bendros pastangos. Reikia tobulinti tai, kas jau sukurta, investuoti į veikiančią sistemą, o ne kasmet kurti naujas", - sako VšĮ ﾄŽaliasis taškas" generalinis direktorius Kęstutis Pocius.
Tik 2011 metais Lietuvoje buvo pakeistas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, pagal kurį nuo 2013-ųjų įsigaliojo reikalavimas sukurti pakuočių perdirbimo sistemą, kurioje privalo dalyvauti ir miestai bei visuomenė, rinkdami ir perdirbdami pakuočių atliekas. Iki tol didžiausias dėmesys buvo skiriamas komercinių pakuočių - kartoninių dėžių, europadėklų, plastikinių pakuočių surenkamų prekybos centruose bei logistikos įmonėse - perdirbimui ir nerūšiuotų savivaldybės atliekų rūšiavimui.
"VšĮ ﾄŽaliasis taškas", vienijantis daugiau nei 60% Lietuvos gamintojų ir importuotojų, buvo vienas aktyviausių šio teisės akto pataisų iniciatorių: mes siekiame sukurti patogų ir prieinamą konteinerinį surinkimo tinklą, padėsiantį surinkti įvairių rūšių vartotojų pakuotes iš gyventojų. Tokia sistema veikia daugelyje ES šalių. Žmonės į specialius konteinerius čia atneša tiek gėrimų, tiek kitų produktų pakuotes, pavyzdžiui, stiklinius butelius ir stiklainius, kartonines dėžes, popierines pakuotes ir skardines. Nieko nereikia nešti į parduotuves, norint atgauti užstatą, kuris buvo sumokėtas pardavėjui pirkimo metu", - sako K.Pocius.
VšĮ "Žaliasis taškas" tikslas - toliau plėtoti vartotojui palankią ir tvarią konteinerinę atliekų surinkimo sistemą, atitinkančią dabartinius ir būsimus Lietuvos tikslus pakuočių atliekų perdirbimo srityje ir padedančią jai sukurti tikrą atliekas atsakingai rūšiuojančią visuomenę.
"Iš esmės konteinerinė pakuočių atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje tik pradeda funkcionuoti. Pernai buvo sudarytos sutartys su savivaldybėmis ir atliekų perdirbėjais, privačias valdas pasiekė pirmieji atliekų rūšiavimui skirti konteineriai ir šis procesas vis spartėja. Planuojama, kad artimiausius metus į konteinerinės sistemos plėtrą bus investuota 80 milijonų litų. Numatoma, kad 30 milijonų litų tam skirs gamintojų ir importuotojų organizacijos, tiek pat bus pridėta iš ES fondų, o dar 20 mln. litų iš Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondo", - skaičiuoja VšĮ "Žaliasis taškas" generalinis direktorius.
Pasak VšĮ "Žaliasis taškas" generalinio direktoriaus, svarbiausias valstybės tikslas šiandien turėtų būti sukurti sąlygas, kad konteinerinė sistema galėtų sėkmingai funkcionuoti. Tam reikia ne tik aprūpinti gyventojus konteineriais, bet ir numatyti papildomas ekonomines skatinimo priemones, sukurti sistemą, kai rinkliavos už atliekas dydis priklausytų nuo jų išmetamo kiekio arba rūšiuojantys atliekas už jas mokėtų mažiau.
"Būtina iš naujo apsvarstyti teisinę bazę ir patikslinti, kaip gamintojų atsakomybę realizuojančios organizacijos - tokios kaip ﾄŽaliasis taškas" - turi bendradarbiauti ir padėti savivaldybėms įgyvendinti pakuočių atliekų surinkimą. Kaip užtikrinti, kad visoms gamintojų atsakomybės organizacijoms būtų vienodos sąlygos bei jos finansiškai lygiomis dalimis prisidėtų prie konteinerinės sistemos vystymo ir gyventojų švietimo", - sako K.Pocius.
VšĮ "Žaliasis taškas" kaip ir absoliuti dauguma Lietuvos gamintojų bei importuotojų nepritaria Lietuvoje planuojamai įvesti užstato sistemai.
"Užstato sistema apima vos 15 proc. visų prekinių pakuočių atliekų. Lietuvoje kasmet viso pakuočių atliekų susidaro apie 300 000 tonų, o į užstato sistemą pateks vos 20 000 tonų. Tačiau užstato sistemos įgyvendinimas pareikalaus iki 100 mln. litų investicijų. Tai reiškia, kad dėmesys ir finansai pagrindiniam tikslui - konteinerinės sistemos vystymui - sumažės", - pastebi K.Pocius.
Iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik 5 yra įdiegta užstato sistema. Pastaraisiais metais po ekspertų vertinimų planų diegti užstato sistemas atsisakė Ispanija ir Airija.
