Tai ar mes patys kalti, kad ruduo negali pasibaigti, žiema prasidėti, o vasara primena greičiau nesibaigiantį pavasarį?
Na, mes labai nelinkę prisiimti kaltės ir dažnai girdime, kad žmogus per mažas, kad jis ką nors lemtų, bet iš tikrųjų mes esame kalti. Ir tai rodo mūsų stebėjimų duomenys: daug greičiau šyla Šiaurės pusrutulis, kuriame gyvena daugiausia žmonių, beveik visos valstybės, ir mažiau šyla Pietinis pusrutulis, kur yra mažiau gyventų. Tai dar kartą įrodo, kad mes vis dėlto esame prisidėję prie to, kad klimatas labai greitai šyla. O pastaruoju metu tikrai labai greitai šyla. Jeigu mes pasižiūrėtume į šį dešimtmetį, tai galima sakyti, kad yra pats šilčiausias dešimtmetis per visą stebėjimų laikotarpį, kuris yra maždaug 130 metų.
Žmogus kaltas dėl to, kad šyla klimatas, bet ar jis vienintelis?
Yra natūralūs veiksniai, kurie prisideda prie klimato pokyčių, ir nebūtinai šiltėjimo. Tai ir saulės aktyvumas, ir ugnikalnių išsiveržimai, ir visi tektoniniai procesai, tai yra visi natūralūs procesai.
Bet mes galim sustabdyti save, nedaryti tokios didelės įtakos. Tai ką mes turim pirmiausia daryti?
Pirmiausia, mes turim kitaip pradėti galvoti. Mes turim keisti savo mąstymo būdą ir gyvenseną. Mes turim mažinti beprotišką vartojimą, nes kuo mes daugiau vartojame, tuo mums daugiau reikia energijos, tuo mums reikia daugiau iškastinio kuro, kad pagamintume tą energiją. Kitas dalykas, mes turime galvoti, kodėl mes taip kertame miškus, kodėl mes taip smarkiai darome įtaką gamtai. Ten, kur žmogus įsikiša, gamta nesugeba nuo mūsų apsiginti, ji tiesiog nebeišlaiko tos pusiausvyros, kurią bandydavo išlaikyti.
Tai kur nueisim, kaip nušiltėsim, sudegsim vieną gražią dieną?
Na, savaime aišku, kad vieną gražią dieną mes tikrai galime šito sulaukti ir sukelti gana rimtą katastrofą, kada gali būti jau negrįžtami procesai. Bet nesinorėtų taip niūriai prognozuoti, galbūt mes vis dėlto pateisinsim savo vardą homo sapiens, kad esame mąstantys žmonės. Ir kad jau sugebėjome taip paveikti gamtą, galbūt sugebėsime ir pristabdyti tuos šiltėjimus.
Bet grįžkim į tai, kas vyksta dabar. Kodėl neprasideda žiema?
Šiuo momentu vykstantis procesas La Ninja, kai Ramiojo vandenyno paviršius atšąla ir ten pasiskirsto ciklonų ir anticiklonų centrai, jie pastumdo ir visus kitus procesus. O mūsų Atlantas tada lieka be priežiūros, nes visi žiūri į Ramųjį vandenyną, ir tada jis būna labai aktyvus, siunčia mums ciklonus vieną po kito, o Atlantas yra įšilęs per vasarą, todėl mums ir neatneša žiemos.
Tai čia La Ninja, o kitas variantas dar galimas?
El Ninjo, berniukas arba Kalėdų berniukas, tada, kai vandenyno paviršius įšyla. Ir tada vėl atvirkštiniai procesai vyksta. Procesai pasiskirsto ne tik Lietuvoje, mums daugiau įtakos turi Atlantas, bet galima žiūrėti į Australiją ir spręsti, koks procesas vyksta. Aš visada žinau, jei Australija skęsta – La Ninja, jeigu Australija dega – El Ninjo. Dabar yra suprognozuota, kad ta La Ninja turėtų baigtis 2012 metų pavasarį, galbūt apie kovo mėnesį, nors mes tikėjomės, kad baigsis šiais metais pavasarį, dabar yra prognozuojama, kad jis turėtų pasibaigti apie kovo mėnesį, galbūt pereis į balandį. Tikėsimės, kad niekas neįvyks ir ta išdykusi mergaitė pasitrauks.
Tai ta mergaitė dabar iki kovo mėnesio mums trukdys sulaukti žiemos...
Nebūtinai trukdys, nebūtinai.
Bet tai tada visiškai negalima pasikliauti tuo, kuo labai pasikliaudavo mūsų senoliai. Jie sakė, kad jeigu riešutų derlius didelis ir voverės tuos riešutus slepia, bus gili žiema, jeigu žąsys pūkuotos, o kiškiai riebūs, tai bus gili žiema, jeigu kiaulės kasa atitinkamo ilgio ar pločio – vėlgi...
Niekada nebuvo galima labai šituo pasikliauti, tik kad mažai buvo žurnalistų, žiniasklaidos ir vienas kaimas nežinojo, kas vyko kitame kaime, nebent sueidavo į bažnyčią ir pasidalindavo įspūdžiais...
O kiškis riebus todėl, kad šiuo metu yra daug maisto, o kai nežinai, kada tu jo vėliau rasi, gal jo nebus, tai tas kiškis ir kemša viską į save...
Taip ir kemša. Gyvūnai iš tikrųjų yra prognozuotojai sau, jie labai jaučia. Tą prarado žmogus. Žmogus prarado jutimą. Mes turim kondicionierius, mes viską turim komfortui. Jeigu mes gyventume olose, mes irgi pradėtume jausti orų pokyčius ir žinotume, kada mums reikia prisivalgyti, nes neišeisim medžioti. Kaip krokodilas puikiai žino, kad keisis orai, nes kai tik orai blogėja, jo skrandis nevirškina ir jis neėda. Todėl aš visada sakau, jeigu norite susiprognozuoti orus, užlipkite krokodilui ant nosies, jeigu jis jūsų nesuės, reiškia artėja blogi orai.
Prognozuokim be krokodilo, ko mums laukti per gražiausias mūsų šventes – Kalėdas ir Naujuosius?
Labai norisi pasakyti, kad per gražiausias mūsų šventes šiek tiek sniego galbūt ir turėsim. Sniego danga turėtų susidaryti labai vėlai. Ir jeigu ji spės iki Naujų metų susidaryti, tai prognozuojama, kad ji ilgai neužtruks ir galbūt jau sausio antroje pusėje pradės vėl nykti. Bet gali būti taip, kad gali ji susidaryti tik po Naujų metų. O gali būti, kaip 2007–2008 metų žiemą, kai mes visi laukėm sniego, jis kažkodėl krito Bangladeše.
Nemira Pumprickaitė
LTV „Savaitė
