„Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 200 tūkst. eurų draudimo išmokų. Šiemet tai - jau penktoji didesnė audra Lietuvoje, ankstesnių audrų nuostoliai siekė nuo 80 iki 112 tūkstančių eurų.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, daugiausia nuostolių dėl gamtos stichijos patyrė pastatų savininkai. „Vakar dienos gamtos stichijos metu nuo žaibavimo užsidegė net dviejų mūsų klientų namai, sudegė turtas juose. Klientai praneša apie aplietas patalpas, baldus, buities ir IT techniką“, - sako A. Juodeikis.
Jis pažymi, kad beveik pusė žalų kilo dėl žaibavimo - sugadinta buitinė technika, šaldytuvai, televizoriai, sugedo šildymo katilas. „Lietuvos draudimo“ Žalų vadovas atkreipia dėmesį, kad per audras su perkūnija itin didelė žala padaroma, kai dėl elektros viršįtampių sugenda automatinių vartų sistema ir šildymo katilo valdymo blokas.
„Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia elektros prietaisai, kurie būna įjungti į elektros lizdą ar sujungti su kitais prietaisais - šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai, nuosavuose namuose - šildymo katilai, signalizacijos sistemos. Ir šios audros metu turime net du atvejus, kai žaibas trenkia į pastatą - tokio įvykio pasekmės - gaisras“, - sako A. Juodeikis.
Ekspertų patarimai gyventojams - lyjant ir žaibuojant sandariai uždaryti visus balkonus, langus, orlaides, išjungti ir ištraukti iš elektros lizdų visus prietaisus. Nestatyti automobilių po medžiais ar rūsiuose, kur didelė užliejimo tikimybė. O norint rimčiau pasiruošti gamtos išdaigoms vasarą rekomenduojama dar pavasarį patikrinti, ar ant pastatų ir jų stogų nėra įtrūkimų, ar sandarūs lietvamzdžiai ir drenažo sistema, ar name, rūsyje ar bute kur nors nesikaupia vanduo, nedrėksta sienos, nėra atvirų laidų, o aplink namus - pasvirusių, aplūžusių medžių.
Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais.
