Plėsti ūkį padeda supaprastinti reikalavimai
Vis daugiau Lietuvos ūkininkų ne tik augina gyvulius ar tam tikras augalų kultūras, bet ir patys perdirba užaugintą produkciją. Tokiu būdu vartotoją galutinis produktas pasiekia tiesiai iš šeimos ūkio, o ūkininkai turi galimybę daugiau uždirbti. Tokį verslo modelį itin skatina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), lengvindama sąlygas nedidelių gamybos cechų įsirengimui ir pirmiausia konsultuodama, o ne kontroliuodama ūkininkus bei verslininkus.
Šiaulių rajone, Vinkšnėnų kaime putpeles, kurapkas ir fazanus auginanti Jūratė Ancikienė sako, kad susidūrusi su menkiausiu neaiškumu ji pirmiausiai skuba į VMVT Šiaulių teritorinį padalinį. „Zuju ir zuju pas Tarnybos specialistus su įvairiais klausimais, tačiau nei karto nesuteikė informacijos atmestinai ar formaliai. Atvirkščiai, visuomet geranoriškai konsultuoja, kartu ieškom variantų, kaip mūsų šeima galėtų plėsti ūkį“, - džiaugiasi J.Ancikienė.
Ūkininkė neabejoja, kad jeigu ne supaprastinti reikalavimai nedideliems šeimos ūkiams, nebūtų pradėjusi įrenginėti cecho, kuriame planuoja išpjaustysi putpeles į ketvirčius ir krūtinėles, rūkyti jų mėsą bei gaminti marinuotus kiaušinius. Taip pat į vartotojams patogias pakuotes išskirstyti fazanų, kurapkų ir juodgalvių avių skerdeną.
Putpelių kiaušiniai keliauja į didžiuosius prekybos centrus
Kol kas Ancikai parduoda tik putpelių kiaušinius, tačiau ir juos realizuoti labai padėjo VMVT Šiaulių teritorinio padalinio viršininko pavaduotoja Audronė Mikalauskienė. „Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gana trumpas – 28 dienos. Tačiau ponia Audronė rado moksliniais tyrimais patvirtintos informacijos, kad putpelių kiaušiniai jiems būdingos struktūros nepakeičia net 60 dienų ir davė leidimą juos realizuoti per 40 dienų“, - pasakoja ūkininkė kasdien surenkanti po 300 putpelių kiaušinukų.
Beje, ūkyje yra atlikti tyrimai, nusakantys kiaušinių maistinę vertę, o putpelės lesinamos pašarais, kurių sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų organizmų. Tad ant kiaušinių etiketės ūkininkai gali rašyti, kad putpelės lesinamos lesalais be GMO.
Tai viena iš priežasčių, kodėl Ancikų auginamų putpelių kiaušiniai tuoj pat išgraibstomi ne tik Šiauliuose, bet ir Vilniuje. Iš Vinkšnėnų kaime įkurto ūkio, kuriame šiuo metu deda 400 putpelių, kiaušiniai keliauja į vieną didžiųjų sostinės prekybos centrų ir Šiaulių turgų.
Nori lietuvius pripratinti prie putpelių, kurapkų ir fazanų mėsos
Įdomu tai, kad prieš pradedant auginti putpeles nei ponios Jūratės, nei jos vyro su ūkininkavimu niekas nesiejo. J.Ancikienė dirbo restorano vedėja, vėliau vadybininke.
Taigi, kas paskatino Ancikų šeimą auginti Lietuvoje ne itin populiarius paukščius? „Prieš trejus metus įsigijome 12 putpelių, kad nereikėtų pirkti kiaušinių. Tada pagalvojome, kad galėtume išnaudoti, kieme be naudos stovintį didelį ūkinį pastatą ir pradėjome perinti putpeles. Kai putpelių daugėjo, kilo mintis realizuoti ne tik jų kiaušinius, bet ir mėsą, nes Lietuvoje jos sunku įsigyti. O tai labai skani (minkšta, sultinga, balta) ir sveika mėsytė, nes putpelės labai retai serga, todėl neskiepijamos“, - verslo pradžią prisimena J.Ancikienė.
Tiesa, pasak moters, mūsų šalyje putpelių mėsa dar – egzotika, tačiau ūkininkė tikisi lietuvius pripratinti prie jų skonio.
Dar viena naujiena, kurią Ancikų šeima planuoja pristatyti – kurapkų mėsa. Šiemet jie pradės dauginti savo auginamas kurapkas, kurių mėsa yra kur kas sultingesnė už mums įprastą vištieną. Be to, į ūkį neseniai atkeliavo 9 juodgalvės avys, kurias šiauliečiai taip pat augins mėsai.
Norėtų jie Lietuvos restoranams tiekti ir fazanų mėsą. Kol kas augina šešis šiuos paukščius, tačiau aktyviai ieško pirkėjų ir rudenį planuoja užauginti ne vieną dešimtį.
Nors šiuo metu pelno Ancikai dar neskaičiuoja, tačiau rankų nuleisti neketina ir tiki, kad išplėtę savo produkcijos asortimentą, įsitvirtins Lietuvos rinkoje.
