Nespėjus vandens telkiniams atgauti atsargų po 2018 metų vasarą užsitęsusios sausros, pastarąsias kelias savaites Lietuvoje nesulaukiant gausesnių kritulių, vėl senka upės.

Nuo paskutinių kovo mėnesio dienų iki dabar labiausiai vandens lygis sumažėjo Vakarų Lietuvos upėse, ypač Bartuvoje ir Jūroje (100–120 cm), nes jų pagrindinis maitinimo šaltinis yra kritulių vanduo. Todėl šio regiono upės labiausiai ir greičiausiai reaguoja į menką lietaus kiekį balandžio pirmąją dekadą.

Kituose šalies regionuose taip pat stebimas nusekimas - Šešupės, Šventosios, Lėvens, Nemunėlio upėse (20–40 cm). Net ežeruose vandens lygis yra kiek žemesnis, nors šie vandens telkiniai į besikeičiančias drėgmės sąlygas reaguoja lėčiau.

Jei ir toliau nesulauksime lietaus, upės dar labiau nuseks. Užsitęsus nuosėkio laikotarpiui, prastėja telkinių biologinė būklė, kenčia gyvųjų organizmų buveinės. Upių nusekimas daro įtaka ir hidroelektrinių darbui. Vyraujant mažam vandens telkinių vandeningumui, apribojamas gaminamos elektros energijos kiekis, nes elektrinės negauna pakankamai vandens.

Pagal meteo.lt inf.