Informaciją apie šį kraterį kelerius metus rinko ir neseniai į pačių sukurtą svetainę patalpino du Veprių vidurinės mokyklos moksleiviai broliai Matas ir Lukas Aliuškevičiai. Matas yra aštuntokas, Lukas – dvyliktokas.
„Sukūriau svetainę apie Veprių kraterį ir jo apylinkes – www.krateris.eu. Prašome aplankyti. Gal patiks“.
Taip paprastai savo beveik trejų metų tiriamąjį darbą pristatė moksleiviai Matas ir Lukas bei jų tėtis Romas.
Dalyvavo konkurse
Pernai pavasarį Mato ir Luko Aliuškevičių darbai apie Veprių meteoritinį kraterį respublikiniame konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ buvo įvertinti diplomu ir pagyrimo raštu.
Vėliau vaikinai dalyvavo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo II ture. Ten jų darbai buvo įvertinti pagyrimo raštais.
Šiame konkurse ir kilo mintis sukurti svetainę apie Veprių kraterį, nes buvo surinkta pakankamai daug medžiagos ir tema pasirodė įdomi kitiems.
„Pažintis su krateriu prasidėjo nuo R. Gailiaus knygelės „Lietuvos meteoritiniai krateriai“. Vėliau internete buvo surasti keli V. L. Masaičio darbai. Ši informacija yra pateikta svetainėje ir su ja gali susipažinti kiekvienas lankytojas“, – pasakojo Mato ir Luko pomėgį aistringai palaikantis jų tėtis Romas Aliuškevičius.
Sulaukė įvertinimo
Pernai vepriškiai aplankė Lietuvos geologą, fizinių mokslų daktarą Gediminą Motuzą. Akademikas labai gerai įvertino vaikinų darbus ir jų sukurtą svetainę ir leido joje patalpinti naujausius savo darbus.
G. Motuza tiria Lietuvos kristalinio pamato sandarą, raidą, naudingąsias iškasenas, smūginius kraterius. Jis ištyrė Varėnos geležies rūdos telkinių juostą, Šklėrių vario ir molibdeno rūdinę apraišką Lietuvos pietuose, Mizarų ir Veprių meteoritinius kraterius. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Pamyre, Jakutijoje, Čilėje, Afganistane...
Šio akademiko darbai įrodė, kad Vepriai patenka į vadinamąjį ugnies lanką, ėjusį per vidurio Lietuvą. Prieš 2 milijardus metų čia veržėsi ugnikalniai.
Smūgio būta milžiniško
Šiuo metu Žemėje yra moksliškai patvirtinti 186 meteoritinės kilmės krateriai. Tarp jų – Veprių ir Mizarų (šalia Druskininkų). Kasmet vis atrandami nauji krateriai. Kandidatų yra daugiau nei 1000.
Moksleiviai sukūrė ir savo tinklapyje patalpino erdvinį Veprių kraterio vaizdą, apskaičiavo meteorito parametrus ir smūgio poveikį aplinkai, paskaičiavo visus įmanomus variantus, koks galėjo būti Veprių meteorito dydis. Mano, kad jo diametras galėjo būti nuo 200 iki 600 metrų, o labiausiai tikėtinas – 353 metrai.
Smūgio, manoma, būta tokio stipraus, lyg būtų sprogę 200 000 tūkstančių Hirosimos atominių bombų. Spėjama, kad poveikis tuometei gamtai su čia klajojusiais dinozaurais buvo milžiniškas ir gal net kiek pakeitė klimatą.
Kraterio diametras, kurio ribas kiek skirtingai brėžia keli tyrėjai, greičiausiai siekė 8 kilometrus. Deja, meteorito buvimą įrodančios uolienos glūdi giliai po žeme, mažiausiai 100 metrų gylyje. Uolienų pavyzdžius, paimtus iš Slabados gręžinio kerno, taip pat galima pamatyti vepriškių sukurtoje svetainėje.
Apie Veprių kraterio atradimą yra aprašęs R. Gailius. Manoma, kad pirmieji įrodymai, jog po Vepriais yra krateris, gauti 1967 metais. 1975–1980 m. „Sojuzburgazas“ geologai Lietuvos teritorijoje ieškojo struktūrų, kurios tiktų dujų saugykloms įrengti. Veprių apylinkėse jie išgręžė per 100 gręžinių. Ištyrę gręžinio uolienas iškėlė kraterio egzistavimo hipotezę. Vėliau ją patvirtino akademikas G. Motuza.
Atliko daugybę skaičiavimų
Rinkdami medžiagą apie Veprių kraterį moksleiviai atliko daugybę skaičiavimų, kūrė programas, bendravo su mokslininkais. Darbas truko beveik trejus metus.
Mato ir Luko pomėgiu nuo pat pradžių užsikrėtė moksleivių tėtis Romas.
Jis pasakojo nuolat skatinantis sūnus puoselėti savo pomėgį. Ir pats tiesiog dega šiais tyrimais ir atradimais.
Romas kelia dar vieną hipotezę – jis neatmeta, kad Veprių krateryje esama deimantų. Jie galėjo susiformuoti dėl čia besiveržusių ugnikalnių bei meteorito smūgio. Žinoma, jų ieškoti tektų labai giliai – daugiau nei pusės kilometro gylyje...
Šias ir kitas savo idėjas vepriškiai yra išsakę akademikui G. Motuzui. Taip pat yra iškėlę mintį žemės gelmių tyrimams panaudoti sovietų laikų gręžinius, kuriuos patys jau yra ir sužymėję.
Pašnekovai įsitikinę, kad Veprių krateris galėtų tapti puikia turizmo trauka. Galbūt net galėtų atsirasti dviračių maršrutas kraterio ribose aplankant giluminių gręžinių sarkofagus.
O galbūt ateityje šioje vietoje net galima būtų statyti ir mineralinio vandens gręžinius. Svetainėje yra pateikta informacijos ir apie Veprių kraterio apylinkių istorijos, gamtos ir kultūros objektus ir paminklus.
Visus, kurie turi idėjų ir nori prisidėti prie šio projekto, moksleiviai kviečia prisijunti prie jų.
Vilma Nemunaitienė
