Jei Aplinkos apsaugos komiteto siūlomas įstatymas bus patvirtintas, šiuo metu galiojantis 5 eurų už toną sąvartyne šalinamų atliekų taršos mokestis nuo 2020-ųjų išaugs iki 27,51 euro už toną.
„Pagal žiedinės ekonomikos piramidę sąvartynai turėtų būti mažiausiai populiarus atliekų tvarkymo būdas, todėl ir siūloma apmokestinti“, - trečiadienį vykusiame posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.
Tačiau, pasak jos, reikėtų siekti ir kito nepatrauklaus atliekų tvarkymo būdo - jų sudeginimo - apmokestinimo.
„Deginimas šiuo metu apmokestinamas į deginimo operatorių pajamas, jų įplaukas, o ne biudžetą. Mes turime galvoti apie tai, kaip deginimo mokestį padaryti į biudžetą ir paskatinti aukštesnes atliekų perdirbimo pakopas, kad žaliavos būtų naudojamos kitiems produktams gaminti“, - sakė V. Vingrienė.
Parlamentarė siūlė ateityje sugrįžti prie jos anksčiau siūlytų aplinkos taršos mokesčių atliekų deginimui.
ELTA primena, kad V. Vingrienė rugsėjį siūlė vienos tonos nepavojingų atliekų sudeginimą nuo 2020 metų apmokestinti 10 eurų, nuo 2025 metų - 15 eurų, o nuo 2030-ųjų - 25 eurais už toną, tačiau Seimas tokių įstatymo pataisų nesiėmė svarstyti.
Nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ duomenimis, atliekų deginimas jau yra apmokestintas Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Prancūzijoje.
Aplinkos ministro postą palikęs Kęstutis Navickas naujienų portalui Delfi.lt praėjusią savaitę taip pat teigė nesąs atliekų deginimo jėgainių gerbėjas.
„Vienintelis klausimas, kuris kirbėjo ir kirba iki šiol, tai yra tas atliekų kiekis - ar užteks, ar ne. Tai kertinis klausimas. Ir kai aš pats asmeniškai priėmiau sprendimą po įvairių konsultacijų tiek su „Lietuvos energija“, ir kitais žmonėmis, mano atsakymas yra toks: mes žinome kiekį ir tiksliai galime pasakyti kiekį komunalinių atliekų, jeigu neklystu - 600 tūkst. tonų“, - Delfi sakė K. Navickas.
Jis teigė atkreipęs „Lietuvos energijos“ dėmesį į tai, kad techniškai atliekų yra mažiau, nei bendrovė stato deginimo pajėgumų.
„Bet jeigu jums („Lietuvos energijai“. - ELTA) reikia ir norite statyti, tai jūsų verslo projekto rizika. Mes, Aplinkos ministerija, ką darėme ir turime daryti viską, kad tų atliekų komunalinių kiekis mažėtų. Ta pozicija buvo mano nuo pat pradžių ir ji nepasikeitė išeinant“, - sakė K. Navickas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. Lietuvoje susidarė daugiau nei 1,28 mln. tonų komunalinių atliekų, iš kurių 420 tūkst. tonų, arba beveik 33 proc. buvo pašalintos sąvartynuose. Dar beveik 236 tūkst. tonų atliekų pernai buvo sudegintos energijai gauti, o 617 tūkst. tonų, arba beveik 50 proc. viso komunalinių atliekų srauto - perdirbtos ir sukompostuotos.
Europos Komisija (EK) 2017 m. paskelbtoje Europos Sąjungos aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, kurioje būtų galima sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.
EK atliekų deginimą traktuoja kaip konkurenciją atliekų perdirbimui, jos nuomone, optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Remiantis tokia rekomendacija ir vertinant praėjusių metų atliekų kiekius, šalyje galėtų būti sudeginama ne daugiau nei 322 tūkst. tonų komunalinių atliekų.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi statomos Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.