Rekomendacija turėtų padėti valstybėms narėms, norinčioms imtis šios praktikos, mažinti riziką sveikatai bei aplinkai ir didinti skaidrumą piliečiams. Vadovaujantis šia rekomendacija bus sudarytos vienodos sąlygos pramonės įmonėms ir sistema taps aiškesnė investuotojams.
Kartu su rekomendacija buvo pateiktas ir Europos Komisijos komunikatas, kuriame aptariamos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu naudojimo angliavandeniliams išgauti galimybės ir sunkumai.
„Lietuva jau sėkmingai įgyvendino dalį Europos Komisijos rekomendacijoje esančių reikalavimų. Kita dalis planuojama įgyvendinti artimiausiu metu. Esame paruošę reikalingus teisės aktų projektus ir daug dėmesio skirsime specialistų kvalifikacijos tobulinimui. Šiuo metu didžiausia kliūtis, su kuria susiduriame tobulindami teisinę bazę, yra tai, kad šalyje nevyksta skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba", – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Rekomendacija parengta remiantis galiojančiais ES teisės aktais ir prireikus juos papildo. Joje valstybėms narėms siūloma:
· planuoti iš anksto ir atlikti galimo bendro poveikio vertinimą prieš išduodant licencijas;
· kruopščiai įvertinti poveikį aplinkai ir riziką;
· užtikrinti, kad gręžinio vientisumas atitiktų geriausios praktikos standartus;
· patikrinti vietos vandens, oro ir grunto kokybę prieš pradedant veiklą, kad būtų galima stebėti pokyčius ir šalinti kylančius pavojus;
· valdyti oro teršalų, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetimą surenkant dujas;
· informuoti visuomenę apie atskiruose gręžiniuose naudojamas chemines medžiagas;
· užtikrinti, kad veiklos vykdytojai per visą projekto įgyvendinimą taikytų geriausią praktiką.
ES valstybėms narėms siūloma pradėti taikyti šiuos principus per šešis mėnesius ir nuo 2014 m. gruodžio kasmet pranešti Komisijai apie taikomas priemones. Komisija numato stebėti rekomendacijos taikymą ir pateikti viešą rezultatų suvestinę, kurioje bus lyginama padėtis įvairiose valstybėse narėse.
Dalies iš Europos Komisijos pateiktų reikalavimų Lietuva jau laikosi. Teisės aktuose numatyta, kad vykdant skalūnų dujų ar naftos žvalgybą ir gavybą privalomas kompleksinis monitoringas – oro, požeminio ir paviršinio vandens, žemės gelmių stebėsena.
Taip pat apibrėžta veiklą vykdančios įmonės pareiga prieš žvalgybos darbų pradžią pranešti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Lietuvos geologijos tarnybai, Visuomenės sveikatos centrui apskrityje, Radiacinės saugos centrui apie chemines medžiagas ir tikslią jų sudėtį bei kiekį.
Nustatyta, kad susidariusios kasybos pramonės atliekos (hidraulinis ardymo skystis, gręžinio kirtavietės šlamas) turi būti tvarkomos pagal ES Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvą, kuri yra perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.
Angliavandenilių išteklių projekte privaloma numatyti pažeistos žemės rekultivavimą ir kitų aplinkos elementų atkūrimą, priemones žmonių sveikatai ir saugumui užtikrinti, apsaugoti požeminio vandens telkinius, numatyti kasybos pramonės ir gamtinės kilmės radioaktyvių atliekų tvarkymo būdus.
Pagal naują Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakciją, netradicinių angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos procesui privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Vadinasi, jau pasiruošiant žvalgybos darbams visuomenė galės susipažinti ir teikti savo pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos. Esant neigiamam sprendimui, jokia veikla negalės būti vykdoma.
