Pa­sak Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Ge­di­mi­no Ja­na­vi­čiaus, sa­vi­val­dy­bė ga­vo ke­lis pra­ne­ši­mus apie pas­ta­ruo­ju me­tu Vil­niaus ra­jo­ne įvy­ku­sius ke­lis at­ve­jus.

Ne­lem­tas kle­vas Bui­vy­diš­kė­se

„Šią va­sa­rą ge­ro­kai pa­dau­gė­jo at­ve­jų, kai lūž­tan­čios se­nų me­džių ša­kos ar­ba iš­vir­tę me­džiai pri­da­rė daug ža­los žmo­nių tur­tui. Šiuo me­tu nag­ri­nė­ja­me Bui­vy­diš­kių gy­ven­to­jo pra­šy­mą, ku­ria­me jis krei­pia­si dėl pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo. Vy­ras va­žia­vo na­mo ir Ąžuo­lų gat­vė­je ant jo vai­ruo­ja­mo au­to­mo­bi­lio nu­vir­to se­no kle­vo vir­šū­nė. At­ve­jis ne­ei­li­nis, nes ir pats vai­ruo­to­jas vos ne­nu­ken­tė­jo. Gat­vė, ku­ria va­žia­vo nu­ken­tė­ju­sy­sis, pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, ta­čiau ne­lem­tas me­dis, kaip pa­vy­ko nu­sta­ty­ti, au­ga vals­ty­bi­nė­je že­mė­je, t. y. ne­tu­ri nei sa­vi­nin­ko, nei val­dy­to­jo. Kas šią ža­lą tu­rės at­ly­gin­ti ir ko­kio ji bus dy­džio, spręs spe­cia­liai su­da­ry­ta sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­ja, va­do­vau­da­ma­si šiuo me­tu ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais“, - po­kal­by­je su „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiu“ sa­kė G. Ja­na­vi­čius pri­dur­da­mas, kad kiek­vie­nas kon­kre­tus at­ve­jis rei­ka­lau­ja at­ski­ro nag­ri­nė­ji­mo.

Kie­no me­dis – to ir at­sa­ko­my­bė

Svar­bu ži­no­ti, kad prieš tvar­ky­da­mas me­džius ar žel­dy­nus as­muo pri­va­lo iš­si­aiš­kin­ti, kie­no te­ri­to­ri­jo­je au­ga se­ni ir ava­ri­nės būk­lės me­džiai, ko­kios spe­cia­lio­sios dis­po­na­vi­mo tur­tu są­ly­gos įra­šy­tos šių te­ri­to­ri­jų nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tuo­se. Juk, kaip aiš­ki­na mū­sų pa­šne­ko­vas, vie­naip yra tvar­ko­mi pri­va­čia­me kie­me au­gan­tys me­džiai, ki­taip - kul­tū­ros pa­vel­do te­ri­to­ri­jo­je, par­kuo­se ar gam­tos draus­ti­niuo­se. Tvar­kant me­džius rei­kia at­si­žvelg­ti į pri­va­lo­mus at­stu­mus, tech­ni­nius sta­ty­bos reg­la­men­tus ir daug ki­tų svar­bių klau­si­mų.

„Svar­biau­sias me­džių ir žel­di­nių tvar­ky­mą re­gu­liuo­jan­tis įsta­ty­mas yra LR Žel­dy­nų įsta­ty­mas. Va­do­vau­jan­tis šio įsta­ty­mo 15 straips­nio 1 da­li­mi, žel­dy­nų ir žel­di­nių sa­vi­nin­kai pri­va­lo tin­ka­mai juos tvar­ky­ti. Jei nė­ra žel­dy­nų ir žel­di­nių sa­vi­nin­kų ar tvar­ky­to­jų ir že­mė tu­ri vals­ty­bi­nės že­mės sta­tu­są, už jų tvar­ky­mą at­sa­kin­ga sa­vi­val­dy­bė“, - aiš­ki­na G. Ja­na­vi­čius, ku­ris va­do­vau­ja sa­vi­val­dy­bės Žel­dy­nų ir žel­di­nių ap­sau­gos ko­mi­si­jai.

Tik su lei­di­mu!

Pa­sak Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo, jei me­dis yra ava­ri­nės būk­lės, sa­vi­nin­kas, ne­lauk­da­mas, kol šis nu­grius ir pri­da­rys daug ža­los, ga­li jį nu­pjau­ti be lei­di­mo, ta­čiau per 5 dar­bo die­nas tu­ri to­kį lei­di­mą gau­ti sa­vi­val­dy­bė­je. Kreip­da­ma­sis dėl lei­di­mo pri­va­lo bū­ti­nai pa­teik­ti „Re­gist­rų cen­tro“ iš­duo­tus skly­po nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tus, ku­riuo­se pa­žy­mė­tos pir­miau iš­var­dy­tos dis­po­na­vi­mo nuo­sa­vy­be są­ly­gos. Iš­duo­ti lei­di­mai me­džiams nu­pjau­ti nor­ma­lia tvar­ka nė­ra for­ma­lu­mas, nes kiek­vie­ną­kart sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tas vyks­ta į nu­ro­dy­tą vie­tą, įver­ti­na me­džio būk­lę ir rū­šį, nu­pjau­ti pla­nuo­ja­mo me­džio tū­rį. Tik po to­kio įver­ti­ni­mo su­ra­šo­mas lei­di­mas ir ne­tin­ka­mą me­dį ga­li­ma nu­pjau­ti.

„Mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je pra­šy­mų leis­ti nu­pjau­ti me­džius skai­čius la­bai pri­klau­so nuo me­te­o­ro­lo­gi­nių są­ly­gų. Jei ku­rio­je nors vie­to­vė­je pra­ūžė aud­ra ar škva­las - o šią va­sa­rą orai bu­vo per­mai­nin­gi - tai se­nes­ni, sil­pnes­ni me­džiai jų ne­at­lai­ko, o mes iš kar­to gau­na­me dau­gy­bę pra­ne­ši­mų apie pa­tir­tas ža­las. Lai­mė, vi­sos ža­los tik tur­ti­nės ir kol kas ne­bu­vo at­ve­jų, kad nu­ken­tė­tų žmo­nės, - sa­ko sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas. - Esa­me prie­mies­čio ra­jo­nas, kai­my­nai ir­gi jaut­riai re­a­guo­ja į tai, kas pas mus vyks­ta. Vos tik iš­duo­da­me lei­di­mą nu­pjau­ti ku­rį nors me­dį, kaip ne­del­siant iš Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos gau­na­me pa­klau­si­mą, ar šiam veiks­mui bu­vo iš­duo­tas lei­di­mas... Tai ge­rai, nes pi­lie­čių ne­abe­jin­gu­mas ir bud­ru­mas la­bai svar­bu.“

G. Ja­na­vi­čius pa­ti­ki­na, kad rei­ka­lui esant iš­duo­da­mi lei­di­mai vi­sa­da de­ri­na­mi su Ne­ries ir As­ve­jos re­gio­ni­niais par­kais.

Tin­ka­mas ge­nė­ji­mas

Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra pa­ren­gu­si daug in­for­ma­ci­nės me­džia­gos apie tai, kaip tin­ka­mai tvar­ky­ti me­džius skly­puo­se, kaip at­lik­ti tai pa­gal įsta­ty­mus, ta­čiau pa­žei­di­mų vis dėl­to pa­si­tai­ko. Ypač daž­nai re­gist­ruo­ja­mi ne­tin­ka­mi me­džių ge­nė­ji­mo at­ve­jai.

„Me­džių ge­nė­ji­mą ir­gi re­gu­liuo­ja ati­tin­ka­mi tei­sės ak­tai, ir as­me­nys ar ben­dro­vės, ku­rios ima­si šios už­duo­ties, pri­va­lo bū­ti spe­cia­liai ap­mo­ky­ti ir su­pa­žin­din­ti su me­džių ge­nė­ji­mo prin­ci­pais. Ir vis tik klai­dų pa­si­tai­ko. Prieš ke­le­rius me­tus Ne­men­či­nė­je, Šven­čio­nių gat­vė­je, ne­tin­ka­mai bu­vo įvyk­dy­tas už­sa­ky­mas dėl me­džių nu­ge­nė­ji­mo. Dėl to bu­vo net pra­dė­ta teis­mo by­la. Į teis­mą krei­pę­si gam­tos ak­ty­vis­tai by­lą lai­mė­jo, o ne­tin­ka­mai dar­bus vyk­džiu­si ben­dro­vė dėl to ban­kru­ta­vo. Teis­mas pri­pa­ži­no, kad sa­vi­val­dy­bė lei­di­mą dar­bams at­lik­ti iš­da­vė pa­gal įsta­ty­mus, ta­čiau vyk­dy­to­jas at­li­ko už­duo­tį ne­tin­ka­mai“, - pa­sa­ko­ja G. Ja­na­vi­čius.

Rei­ka­la­vi­mai dėl žel­dy­nų ir žel­di­nių nuo­lat kei­čia­si ir yra ypač griež­ti kal­bant apie sau­go­ti­nus me­džius.

Do­ku­men­tų pa­ren­gi­mas ir lei­di­mo me­džiui nu­pjau­ti ar nu­ge­nė­ti sa­vo skly­pe gy­ven­to­jui nie­ko ne­kai­nuo­ja. Kai­nuo­ja tik pa­tys dar­bai, o jų kai­na, kaip ži­no­ma, pri­klau­so nuo dar­bų su­dė­tin­gu­mo. Bran­giau kai­nuo­ja nu­pjau­ti me­džius ar ša­kas sun­kiai pri­ei­na­mo­se vie­to­se, tarp pa­sta­tų. O jau tik­ro meist­riš­ku­mo iš vyk­dy­to­jo rei­ka­lau­ja me­džių ge­nė­ji­mas ir pjo­vi­mas ka­pi­nė­se.

Au­gan­ti sta­tis­ti­ka

Lei­di­mų iš­da­vi­mas me­džiams ar krū­mams nu­pjau­ti ar nu­ge­nė­ti su­da­ro ne­men­ką Že­mės ūkio sky­riaus veik­los da­lį. Tai liu­di­ja sta­tis­ti­ka. 2009 me­tais sky­rius bu­vo ga­vęs vos 91 pra­šy­mą iš­duo­ti lei­di­mą krū­mams skly­pe iš­pjau­ti, o 2017 me­tais to­kių pra­šy­mų skai­čius jau sie­kė 754. Lei­di­mų me­džiams nu­pjau­ti skai­čius iš 119 2009 me­tais 2017-ai­siais iš­au­go iki 427.

Kaip sa­ko G. Ja­na­vi­čius, Vil­niaus ra­jo­nas yra gra­žus, ža­lias ir kad jo kraš­to­vaiz­dis toks iš­lik­tų, ne tik iš­duo­da­mi lei­di­mai me­džiams iš­pjau­ti, bet ir ren­gia­mi pro­jek­tai nu­pjau­tiems me­džiams at­so­din­ti. Gra­žiu pa­vyz­džiu ga­lė­tų bū­ti Su­žio­nys, kur pas­ta­ruo­ju me­tu įkur­tas gra­žus ža­lias skve­ras.

„Me­džių ne­ga­li­ma be­ato­dai­riš­kai pjau­ti. Vil­niaus ra­jo­ne yra tvar­ko­mi ke­liai, gat­vės, ir tie me­džiai, ku­rie truk­do, ša­li­na­mi, ta­čiau yra įsi­pa­rei­go­ji­mas juos at­so­din­ti ir tre­jus me­tus pri­žiū­rė­ti. Nu­pjau­ti me­dį, tai ne­ap­si­kirp­ti pas kir­pė­ją. Ver­tin­gi me­džiai pa­tys ne­atau­ga…“, - api­ben­dri­na Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas.

Ire­na Mi­ku­le­vič
Vilniaus krašto savaitraštis