Įstatyme nustatyta, kad atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos.
Įsigaliojus šiam įstatymui veikiantys arba statomi objektai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, iki 2015 m. sausio 1 d. turi atitikti Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkoje Vyriausybės nustatytus kriterijus ir būti pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais.
Įstatymo pataisoms pritarė 69, susilaikė 6 Seimo nariai.
Seimo nario konservatoriaus Algio Strelčiūno vertinimu, tai ryžtingas žingsnis šalies atliekų deginimo strategijoje.
Pasak jo, plečiantis atliekų deginimo veiklai, vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių. Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia bet kuriai bendrovei statyti objektus, kuriuose kaip kuras būtų naudojamos komunalinės atliekos.
Parlamentaro duomenimis, vien tik šiuo metu veikiančiai Klaipėdos atliekų deginimo gamyklai Klaipėdos regione susikaupiančių šiukšlių yra per mažai. "O Vilniuje, netoliese stambių oro taršos objektų - dviejų termofikacinių elektrinių, jau planuojama statyti dar du panašaus profilio objektus - Vilniaus kogeneracinę jėgainę ir komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Jų planuojamai galiai užtikrinti reikės apie 410 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus, tai dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje. Iš kur bus vežamos komunalinės atliekos? Kiek padidės miesto tarša? Į šiuos klausimus nėra atsakymų", - sako A. Strelčiūnas.
Jo nuomone, gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų, itin brangių sorbentų.
Pasak A. Strelčiūno, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto skaičiavimu, 2 arba 3 atliekų deginimo gamyklos gali pilnai aptarnauti Lietuvą, todėl reikia užtikrinti šių ar panašių objektų, kuriuose energijai gauti kaip kuras bus naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, tinkamą integraciją į energetinius tinklus ir aprūpinimą komunalinėmis atliekomis.
Seimo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas, parlamentaro įsitikinimu, užtikrins komunalines atliekas deginančių įrenginių kontrolę, sureguliuos minėtos rūšies įrenginių skaičių ir deginimo pajėgumus visoje šalyje.
