Kiekvienas laikantis namuose augintinį, yra susidūręs su iškrėstomis išdaigomis - nuversta eglute, nuo jos numestais žaisliukais ar nutrauktomis žibančiomis girliandomis. Dažnas naminis gyvūnėlis paragauja eglės spyglių ar šventinių dekoracijų. Šiuo laiku gyvūnų tyko ir daugiau pavojų, į kuriuos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.
Nauji daiktai
Gyvūnai gali susidomėti įvairiais naujais daiktais, patekusiais į namus, bet šeimininkai, pažįstantys savo augintinius, gali geriausiai žinoti, kas labiausiai patrauktų jų augintinių dėmesį. Pavyzdžiui, reta katė gali ramiai praeiti pro kabančias girliandas, kaspinus, virveles, su jomis nepažaidusi. Kai kuriuos gyvūnus itin domina traškantys maišeliai, folija, dovanų įpakavimo popierius, blizgučiai, stiklo papuošalai, žvakės, purškiamas sniegas. Šiuos daiktus gyvūnai drasko, plėšo, neretai bando ėsti.
Graužikai, triušiai, taip pat žaismingi jauni šuniukai ir kačiukai, kuriems niežulį kelią dygstantys dantys, gali nukentėti ir nuo elektros iškrovos, pažeidę girliandų ar kitų įjungtų elektros laidų izoliaciją, todėl reikėtų laidus paslėpti gyvūnams mažiau prieinamoje vietoje. Renkantis papuošimus eglutei, geriau pasirinkti nedūžtančius žaisliukus ir dekoracijas, nekabinti labai smulkių žaisliukų, kuriuos augintiniai galėtų lengvai praryti. Lemputės neturėtų mirksėti, nes kai kurie augintiniai to bijo.
Katės mėgsta kramsnoti kambarinių gėlių lapus, jos gali suėsti ir nuodingų augalų, kurie kaip Kalėdų puošmena, šventiniu laikotarpiu atsiranda namuose. Puansetijos, amalai, lelijos, amariliai, filodendrai, difenbachijos gyvūnams gali sukelti vėmimą, viduriavimą, apatiją ar turėti dar rimtesnių pasekmių. Tačiau, apsinuodijimas augalais nėra toks dažnas, kai namai kvepia gardžiais žuvies ar mėsos patiekalais, kas sulaukia didesnio augintinių susidomėjimo.
Augintinių lepinimas
Šventiniu laikotarpiu mėgstame palepinti savo augintinius maisto produktais, visai jiems netinkančiais ar net žalingais. Ypač netinkamas ir net nuodingas gyvūnams (ypač šunims) produktas – šokoladas. Apsiėdimas šokoladu gyvūnams gali sukelti diarėją (viduriavimą), vėmimą, širdies ritmo sutrikimus, hiperaktyvumą, troškulį, drebulį ir net gali baigtis gyvūno gaišimu. Taigi, geriau nepuošti eglutės šokoladiniais saldainiais. Panašius požymius gali sukelti ir alkoholis, avokadai, kurie ypač pavojingi graužikams ir paukščiams. Netinkami gyvūnams produktai – svogūnai, česnakai, daug druskos ar cukraus turintys patiekalai, dirginantys virškinimo traktą ir neigiamai veikiantys skysčių pusiausvyrą, kraujo sudėtį, galintys sutrikdyti organizmo veiklą. Šunys dažnai šeriami kaulais, galinčiais sukelti skausmingą tuštinimąsi. Ypač pavojingi trapūs paukštienos kaulai, kurie, skildami į aštrias atplaišas, gali pažeisti gyvūno gerklas ar virškinamąjį traktą. Taip pat reikėtų stebėti ir vaikus, kurie dažnai norėdami prisipratinti gyvūną, duoda jiems tokių „skanėstų".
Kūčių naktį gyvūnai kalba
Sakoma, kad šventų Kūčių naktį gyvūnai kalba, bet dažniau pasitaiko atvejų, kai jie, išvertę šiukšlių dėžes, ieško skanesnių kąsnelių. Jautresniems gyvūnams nekasdieniniai produktai gali sukelti virškinimo sutrikimus. Taigi, svarbu prižiūrėti, kad gyvūnas neprisiėstų tokių „skanėstų", kuriais galima užspringti ar kurie galėtų iššaukti virškinamojo trakto nepraeinamumą, sužalojimus, būti nuodingi. Reikėtų tinkamai paslėpti šiukšles ir maisto atliekas gyvūnams neprieinamose vietose. Suaugusieji turėtų paaiškinti saugaus elgesio su gyvūnais, ypač šunimis, elgesio taisykles vaikams. Paaiškinti jiems, kad negalima eiti arti ėdančio šuns, bandyti atimti iš jo kaulą, kitą skanėstą, ar žaislą, ypač jei šuo rodo susierzinimo požymius. Negalima erzinti ar grubiai žaisti su šunimis, nes netikėtai sureagavę, jie gali įkąsti.
Triukšmas ir garsai
Dažnai gyvūnus gąsdina kasdienybėje neįprasti garsai ir triukšmas. Naujametiniai fejerverkai, balionų sprogdinimai, šampano butelių kamščių pokšėjimas paprastai nesukelia didelio išgąsčio ar streso tik treniruotiems medžiokliniams šunims ir klausos sutrikimų turintiems gyvūnams. Didesnė dalis augintinių (ypač šunys) puola slėptis, isteriškai laksto po namus, loja, staugia, lekuoja, dreba ar be perstojo žiovauja. Silpnesnės nervų sistemos gyvūnai gali pradėti šlapintis ar viduriuoti, prarasti apetitą net keletui dienų. Todėl geriau gyvūnus laikyti ramesnėje patalpoje, bandyti nukreipti jų dėmesį, sukelti jiems įprastą triukšmą (įjungti televizorių ar muziką) ir taip nuslopinti neįprastus garsus. Fejerverkus derėtų leisti kaip įmanoma atokiau nuo lauke laikomų šunų voljerų ar ūkinių pastatų, kuriuose laikomi gyvūnai.
Šaltis
Šalčiams atėjus reikėtų pasirūpinti lauke laikomais šunimis. Šunų šeimininkai privalo įrengti tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų sniego, landą rekomenduojama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų lyg su durimis. Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną (poroloną), tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, nes kai kurie šunys būna išrankūs, ir nepatinkantys pakratai ar guolis gali būti paprasčiausiai išmesti iš būdos. Šeimininkai turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šunų „namelius". Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu šuniui duoti šilto vandens, arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kad vanduo neužšaltų.
