Iškalbinga ir tai, kad kasmet pagaminama apie 400 mlrd. kvadratinių metrų tekstilės, iš jų - 60 mlrd. kv. m. tampa gamybiniais likučiais. Dienos šviesą kasmet išvysta apie 80 mlrd. drabužių, o po panaudojimo net 3 iš 4 yra išmetami arba sudeginami. Ir tik ketvirtadalis – perdirbami.
„Kai kalbame apie tekstilės pramonės taršą, turime susimąstyti ne tik apie gamybos procesus, bet ir apie visą jos gyvavimo ciklą, apimantį ne vieną aplinkai kenkiančią industriją. Tarša gamtai prasideda jau nuo tekstilės pramonei auginamos žaliavos – pavyzdžiui, medvilnės ūkiai, užimantys tik 2 proc. auginamų agrokultūrų, sunaudoja apie 15 proc. visų pasaulyje pagaminamų pesticidų, jau nekalbant apie milžinišką kiekį vandens. Visame pasaulyje gaminiams dažyti sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų, jų likučių neišvengiamai lieka drabužiuose, o juos ruošiant galutiniam vartojimui, skalbiant, chemikalų likučiai patenka į aplinką su nuotekomis. Tokiu būdu į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos neskyla į natūralias, bet kaupiasi gyvuose organizmuose ir gali sutrikdyti žmonių bei gyvūnų hormoninę sistemą“, – pasakoja įmonės „Utenos trikotažas“ projektų vadovė Jurgita Stankūnienė.
Reaguodamas į šią situaciją, aktualią ir pasauliniu, ir Lietuvos mastu, didžiausias tekstilės gamintojas Lietuvoje „Utenos trikotažas“ dar pernai įsipareigojo iki 2020 m. iš savo gamybos grandžių eliminuoti kenksmingas chemines medžiagas, turinčias neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai. Šiandien kompanija jau gali pasigirti vienu didžiausių nuveiktų darbų – teigiamais nuotekų tyrimų rezultatais. Ištyrus įmonės gamybines nuotekas paaiškėjo, kad jose iš 11 prioritetinių kenksmingų cheminių medžiagų grupių, kurias įsipareigota eliminuoti iki 2020-ųjų, aptikta tik viena kenksminga medžiaga sunkiųjų metalų grupėje – stibis. Nors jo aptiktas itin mažas kiekis – vos 4,7 μg/l – kai, pavyzdžiui, net geriamajam vandeniui leistina stibio rodiklio riba yra didesnė ir gali siekti iki 5 μg/l – vis dėlto, „Utenos trikotažas“ šį kiekį įsipareigojo dar labiau sumažinti.
„Naujausias nuotekų vandens tyrimas mūsų įmonėje atliktas 2017 m. metų pabaigoje. Jo rezultatai parodė, jog esame teisingame kelyje, prisidėdami prie aplinkosaugos būklės gerinimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako specialistė.
„Utenos trikotažo“ įsipareigojimą mažinti taršą ir aktyvų pažadų įgyvendinimą pagrindžia įmonėje nuolat atliekami nuotekų vandens tyrimai. Nuotekos tiriamos prieš valymą, kai vyksta šlapi tekstilės gamybos procesai, tokie kaip medžiagų, verpalų ar gaminių plovimas, balinimas, dažymas, marginimas, baigiamoji apdaila. Siekiant užtikrinti, kad naudojami tyrimo metodai nustatytų net ir mažiausius pavojingų cheminių medžiagų kiekius, nuotekų mėginiai siunčiami į tarptautinę, nepriklausomą, sertifikuotą laboratoriją „Intertek“.
„Prieš 6 metus nubrėžtos strateginės gairės, orientuotos į kuriamą aukštesnę pridėtinę vertę ir ekologiškumą, paskatino mus prisidėti prie aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ iniciatyvos „Detox“. Šia kampanija ėmėme domėtis dar 2015 m., o oficialiai bendradarbiavimą su „Greenpeace“ pradėjome 2017 m. sausį. Tad esame pirmieji, įgyvendinantys šį projektą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Šiaurės Europos regione“, – pabrėžia J. Stankūnienė.
Aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ dar 2011 m. inicijavo kampaniją „Detox“. Ja siekiama, kad didieji drabužių pramonės atstovai iki 2020 m. atsisakytų 11 kenksmingų cheminių medžiagų grupių, taikytų atsargumo principą renkantis chemikalus gamybai ir viešintų informaciją apie gamybos procesų taršą. Prie „Detox“ kampanijos prisideda tokios pasaulinio masto įmonės, kaip „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „H&M“, „M&S“, „C&A“, „Li-Ning“, „Zara“, „Mango“, „Levi’s“, „Uniqlo“, „Benetton“, „Victoria’s Secret“ ir kt. Jos vykdo „Detox“ programos įsipareigojimus, o „Greenpeace“ jų pažangą ar neveiksnumą stebi ir viešai skelbia projekto lyderius bei atsilikusius, pastaruosius paskatindama taršos mažinimo srityje veikti aktyviau.
