Prieš savaitę Panerių seniūnijos salėje susirinkę Trakų Vokės ir aplinkinių gyvenviečių – Liudvinavo, Naujasodžio, Kazbėjų, Maciuliškių, Gurelių, Daniliškių, Vaidotų ir kt. – gyventojai išreiškė savo ryžtingą poziciją dėl termofikacinės elektrinės statybų, tardami ryžtingą „ne“ planuojamai privačiai investicijai.
Pagal investuotojų planus termofikacinė elektrinė, o paprasčiau - šilumos energiją sostinės gyventojams gaminanti atliekų deginimo gamykla - turėtų iškilti Sandėlių gatvėje, Kadariškių gyvenvietėje, per 3 km nuo Trakų Vokės ir vos per 60 km nuo Vokės hidrografinio draustinio - specialios apsaugos teritorijų kaimynystėje.
Surengti susitikimą su gyventojais, susirūpinusiais dėl Suomijos korporacijai „Fortum“ priklausančios bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planų, tam tikra prasme privertė seniūnija ir vietos organizacijos. Kaip sakė Panerių seniūnijos seniūnė Božena Marcinkevič, statybas planuojanti pusė net nesiteikė normaliai pranešti nei seniūnijai, nei gyventojams apie savo planus, jau nekalbant apie tai, kokią įtaką būsima gamykla turės sveikatai ir aplinkai.
Apie planuojamą investiciją, kurios vertė apie 700 mln. litų, vietos bendruomenės atstovai sužinojo sostinės Lazdynų seniūnijoje, kur anksčiau, t. y. š. m. lapkričio 15 d., toks susitikimas su gyventojais įvyko. Susitikime Trakų Vokėje dalyvaujantys ir „Fortum“ interesams atstovaujantys konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovai nesugebėjo arba nenorėjo atsakyti tiesiai, todėl į daugumą žmonių pateiktų klausimų atsakinėjo aptakiai.
Kokia bus termofikacinės elektrinės galia? Kiek sunkvežimių su atliekomis per parą važiuos per tankiai gyvenamą teritoriją? Kokie atliekų kiekiai bus deginami? Kokios įtakos sveikatai ir aplinkai turės planuojama atliekų deginimo gamykla? Kas kompensuos gyventojams nuostolius dėl sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, juk šiuo metu milijoninės valdos pastačius kaimynystėje atliekų deginimo gamyklą atpigs triskart?
Mėgindamas atvėsinti susirinkusiųjų įkarštį „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras aiškino termofikacinės elektrinės naudą sakydamas, kad sėkmingai veikia vos prieš metus Klaipėdoje pastatyta (beje, irgi „Fortum“ priklausanti) identiška atliekų deginimo gamykla.
„Sweco Lietuva“ konsultantai pristatė susirinkusiesiems penkis elektrinės variantus, kurių galia yra nuo 85 iki 20 MW (megavatų).
Anot A. Vaišnoro, gyventojai neturėtų baimintis dėl savo sveikatos, nes teršalų emisiją, temperatūrą, reikalingus deguonies kiekius galima kontroliuoti technologijos proceso metu. Deja, konkrečiais skaičiavimais neparemti argumentai - kiek, pavyzdžiui, sumažės šildymo kainos sostinėje, arba, kokie bus tikslūs būsimo objekto technologinio valdymo parametrai - žmonių neįtikino.
Daugiau aiškumo ir konkretumo šia tema suteikė Seimo narys Algis Strelčiūnas, kuris stojo ginti savo rinkėjų ir pažadėjo paramą kovojant dėl teisės gyventi palankiomis sąlygomis.
Maksimum 200 MW galios elektrinė 850 laipsnių temperatūroje per metus degins 250 tūkst. tonų atliekų. Planuojama, kad šalia biodegalų (mediena ir skiedros galės sudaryti 20 proc. kuro kiekio) daugiausia elektrinės katiluose bus deginamos komunalinės atliekos. Iš Strateginio poveikio aplinkai vertinimo neaišku, ar deginimui elektrinėse skirtos atliekos bus rūšiuojamos. Anot parlamentaro, yra didelė tikimybė, kad deginant neišrūšiuotas atleikas į orą pateks sveikatai labai kenksmingų cheminių junginių – dioksinų, furanų, metano ir daugybė kitų.
Anot Panerių seniūnijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkės Jadvygos Chludok, „Fortum“ bendrovės nesiskaitymas su žmonėmis yra žeidžiantis ir smerktinas.
„Mūsų seniūnijoje jau ir taip yra daug pramonės. Kasmet vos spėjame gintis nuo vis naujų verslininkų sumanymų. Tačiau niekas net nebandė atlikti tyrimų, kaip daugybės čia veikiančių gamyklų veikla atsiliepia gyventojų sveikatai. Nepaisant to, kad ši miesto dalis priklauso pramonės zonai, čia juk gyvena gyvi žmonės!“ - piktinosi J. Chludok.
Pasak jos, jau 40 metų vietos vaikų darželyje neatsirado naujos darželinukų grupės, nors Trakų Vokės apylinkėse gyvena daug jaunų šeimų, nepasirūpinta kelių, kuriais dabar planuojama naudotis būsimos gamyklos reikmėms, kokybės gerinimu.
Pastaraisiais metais aplinkinių gyvenviečių gyventojai pasipriešino medicinos atliekų gamyklos statybai Naujasodžio ir Kabėjų kaimynystėje, biocidų gamyklai netoli Liudvinavo.
Vietos gyventoja Indrė pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ neslėpė pasipiktinimo, kad strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita parengta nacionaliniu lygmeniu, o konkrečius vietos žmones norėta ignoruoti.
„Vertinant irziką neatsižvelgta į vyraujančias vėjo kryptis. Be to, kalbama, kad atliekų deginimo gamyklos reikmėms Vilniaus apskrityje gali pritrūkti atliekų ir galės būti įvežami ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet net iš Skandinavijos šalių“, - dėstė savo nuogąstavimus ponia Indrė.
„Statybų iniciatorių skaičiavimais, per gyvenamąsias teritorijas per valandą pravažiuos 12 sunkvežimių su atliekomis... Turime nesutvarkytus kelius, vaikai eina į mokyklą keliu, nėra kelkraščių, nėra autobusų stotelių, nėra apšvietimo. Gyvename vos per 60 m nuo planuojamos statybvietės. Sunku net įsivaizduoti, kaip gyvensime tokioje kaimynystėje“, - sako Lentvario seniūnaitė Irina Boldyreva.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Tadeušo Lavrynovičiaus, žmonių nuogąstavimai pagrįsti ir suprantami. Vis dėlto, kaip jis pabrėžė, atliekų tvarkymo problema sostinei labai opi.
„Sąvartynų naudojimo kaina nuolat auga. Šiomis dienomis sostinės taryba dar kartą svarstys šiukšlių išvežimo kainos pabrangimą trigubai. Atliekų tvarkymas, šiaip ar taip, yra neišvengiamas. Svarbu, kaip tai padaryti kuo mažiausiai pakenkiant žmonėms ir aplinkai“, - teigia T. Lavrynovičius.
Gyventojai yra pasiryžę ir toliau kovoti prieš atliekų deginimo gamyklos statybas jų kaimynystėje ir dar kartą įrodė savo nepasitenkinimą praėjusį pirmadienį, protestuodami prie Sveikatos apsaugos ministerijos pastato.
Irena Mikulevič
Autorės nuotr.
